Vienintelė, kurioje atlikti tyrinėjimai
Rajono politikus į įnirtingą ginčą privertė įsivelti upė. Dėl per Berčiūnus ir pro Bernatonius tekančios Sanžilės, kuri kaip kanalas jungia Nevėžį su Lėveniu, Tarybos posėdyje užvirė tokios stiprios aistros, kad galų gale valdžios vyrai ir patys gerai nebesuvokė, už kokį sprendimą balsuoja. Prieš šios upės sutvarkymo galimybių studiją nusiteikusiai opozicijai vis dėlto pavyko pasiekti bent minimalią pergalę: studijai parengti nuspręsta prašyti šimtaprocentės ES paramos, nors sprendimo projekte buvo numatyta ir ketvirtis Savivaldybės indėlio.
Atsiradus galimybei gauti ES paramą upėms, upeliams, ežerams ir jų slėniams tvarkyti bei išvalyti kenksmingas medžiagas, Savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių skyrius, atsižvelgdamas, kad Sanžilė yra vienintelė upė rajone, kurioje buvo atlikti inžineriniai tyrinėjimai, parengė būtent šio vandens telkinio sutvarkymo galimybių studijos projektą. Jo maksimali vertė – 100 tūkstančių litų. Norint, jog parengtas projektas būtų konkurencingesnis ir įvertintas daugiau balų, pasiūlyta, kad rajono Savivaldybė 25 procentais prisidėtų prie studijos, jei ES skirtų tam finansavimą.
Kaip aiškina projekto rengėjai, prioritetas Sanžilei atiduotas todėl, kad upė yra gerokai užteršta vietomis susikaupusio dumblo, paplautų medžių sąnašų, kai kur išsiplėtusi upės vaga ardo krantus, per potvynius ar polaidžius iš Lėvens į Sanžilę pasuka per didelis vandens kiekis. Jis kelia pavojų aplinkinių kaimų gyventojams.
Sanžilė įvertinta kaip kraštovaizdžio draustinis, ji vingiuoja pro rekreacines, poilsio zonas ir yra pamėgta poilsiautojų, tad nuspręsta, jog būtina atnaujinti bei sutvarkyti ją. Tam, kaip teigta, reikalinga restauruoti vagoje esančius slenksčius, išardant nereikalingas, vagos laidumą mažinančias kliūtis, reikiamose vietose suformuoti dirbtinį vagos vingiavimą, duburius, organizuoti priemonių kompleksą tinkamai upelio ekologinei būklei užtikrinti.
Tampa tradicija
Daugiausia triukšmo, prakalbus apie Sanžilės kanalo aplinkos kokybės gerinimą, sulaukta todėl, kad Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė, pritariant rajono valdančiajai daugumai, prašė būtent šiame posėdyje priimti sprendimą. Anot specialistės, jis reikalingas tam, kad birželio 1 dieną, kaip reikalaujama, būtų galima pateikti projekto paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti.
Nesupratę, kodėl sprendimo projekto Investicijų ir užsienio ryšių skyrius nepateikė Tarybai svarstyti dar balandžio mėnesį, kai kurie jos nariai pažymėjo, jog posėdžiuose jau tampa tradicija pristatyti „degančius“ projektus. Nors projekto pateikėja paaiškino, kodėl jis nebuvo pristatytas anksčiau, vis tiek tokią praktiką įtarta esant tyčine.
Neseniai susiformavusio Liberalų sąjūdžio lyderis Jonas Katinas ir jį palaikiusi kolegė konservatorė Violeta Grigienė buvo nepatenkinti tuo, kad norima investuoti į Sanžilę, o ne kitą vandens telkinį – Nevėžį ar Vadoklių ežerą. J.Katinas siūlė Tarybai pamąstyti ir galbūt nutarti baigti Nevėžio pakrantės tvarkymo, valymo darbus, kurie buvo pradėti Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonuose, bet nepasiekė Miežiškių, Raguvos. Arba siūlyta iš viso pinigus skirti kitokioms investicijoms į žmogų.
Plačiau skaitykite gegužės 29 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Opozicijos puolamą Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėją R.Butėnaitę paguosti bandė Architektūros skyriaus vadovas S.Glinskis, bet moterims ne taip lengva pataisyti nuotaiką.
