Anksčiau ne itin entuziastingai ir patriotiškai švęsta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena šiais metais Panevėžyje kur kas labiau priminė tikrą šventę. Nors patriotiškiausiais panevėžiečiais vis dar būtų galima laikyti žilagalvę mūsų kartą, ją šiemet gerokai papildę įvairaus amžiaus miestiečiai kartu Kovo 11-ąją sugebėjo visose vietose, kur vyko renginiai, sukurti iš tikrųjų džiugią, linksmą ir spalvingą nuotaiką.
Po Kristaus Karaliaus katedroje J.E. vyskupo Jono Kaunecko aukotų šv. Mišių už atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos žmones nemažas būrys jaunimo, pagyvenusiųjų ir, žinoma, politikų pirmiausia susirinko Laisvės aikštėje, kur vyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija.
Žmonės sveikino vieni kitus, spaudė rankas, glėbesčiavosi. Vėliau aikštėje priešais J.Miltinio dramos teatrą šventinę programą surengė Panevėžio krašto skautai. Uždegus bendrą meilės Lietuvai ugnį, kiekviena draugovė nuo jos prisidegė savo deglą, raportavo krašto seniūnei apie dalyvavimą, rodė programas. Šalia gausybės trijų spalvų vėliavų, sukeltų aikštėje į stulpą, sniege pražydo tokios pat trispalvės ir ryškios popierinės gėlės bei ugnies liepsnos. O į dangų pakilo dar vienas šventės simbolis – trispalvių balionų vilkstinė.
Panevėžio bendruomenių rūmuose nuotaikingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą sveikinimu pradėjo miesto meras Vitas Matuzas. Pažymėjęs, kad Kovo 11-oji yra geras paminklas Lietuvai, miesto vadovas ragino ne tik paminklais, bet ir gerais darbais garsinti šalį. Kaip savo namus kiekvienam privalu taisyti, gražinti, švarinti, taip, anot V.Matuzo, ir Lietuvą reikia ne niekinti, o puoselėti. Meras prisiminė, kad prieš metus, minint 15-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, vyskupas J.Kauneckas tiksliai Kovo 11-ąją pavadino Lietuvos prisikėlimo švente: kažin ar yra kita tokia tauta, tiek kartų tremta, niekinta, trypta, bet ir vėl prisikėlusi gyventi.
Sukritikavęs tuos, kurie dabar bando nevykusiomis knygomis pakeisti tikrąją šalies istoriją, V.Matuzas pasidžiaugė, kad panevėžiečiai savo gerais darbais keičia istoriją į gera. Miesto vadovas įteikė padėkos raštus 5 miesto gyventojams, labiausiai prisidėjusiems prie Kovo 11-osios šventės.
Koncerto, kuriame dalyvavo jaunimo tautinių šokių ansambliai „Austėja” (vad. K.Nainienė), „Lenciūgėlis” (vad. I.Kartanienė), svečiai iš Joniškio, kaimyninės Latvijos, liaudiškos muzikos kapelos „Versmė” (R.Vaičikonis), „Subatėlė” (V.Klišys), vaidino miesto mėgėjų liaudies teatras „Žaldokynė” (rež. A.Levickienė), grojo liaudies muzikantai, klausėsi pilnutėlė Bendruomenių rūmų salė. Ypač karštais plojimais žiūrovai sutiko lietuvių tautinių kostiumų pristatymo programą.
Ne mažiau pakili nuotaika buvo jaučiama ir Muzikiniame teatre. Jame vyko didžiojo atgimimo, jaunystės, meilės ir muzikos festivalio „Laisvės pavasaris” uždarymo koncertas. Be Panevėžio kamerinio orkestro (vad. ir dirig. V.Kapučinskas), vokalinės grupės „JAZZ Singers Band”, pasirodė ir Šiaulių senjorų bigbendas, sukūręs bendrą projektą su panevėžiečiais.
Tą dieną kultūros centre „Panevėžio linelis” vyko vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvų koncertas ir šventinis renginys, Smėlynės bibliotekoje – viktorina vaikams. Kultūros centre „Garsas” buvo demonstruojama Lietuvos kino klasika, o Dailės galerijoje buvo galima pasiklausyti miesto kamerinio choro „Muzika” (vad. V.Tamulis) koncerto.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Kovo 11-ąją Panevėžio krašto skautai į Laisvės aikštę susirinko pasipuošę trispalvėmis popierinėmis gėlėmis ir labai linksmai nusiteikę.
