Aplinkos apsaugos ministerija Regionų departamentų pareigūnams, atliekantiems gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, artimiausiu metu išdalins 160 naujausio modelio pistoletų „Walther PPQ“.
Aplinkosaugininkų teigimu, užkietėjusių brakonierių nestabdo net tūkstantinės baudos.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas sako, kad kol kas vykdoma apklausa, kiek inspektorių norėtų pakeisti ginklą. Dabar Panevėžio regiono pareigūnai turi „Makarov“ ir CŽ pistoletus.
V. Jakšto teigimu, aplinkosaugininkų darbe ginklai nėra dažnai naudojami. Tai daroma tik kraštutiniu atveju. V. Jakštas neprisiminė, kad būtų tekę tai padaryti.
Departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė sako per du savo darbo dešimtmečius, laimė, nepanaudojęs ginklo – nereikėjo šaudyti į brakonierius. Jis teigė, kad šaunamąjį ginklą ir dujų balionėlį turi kiekvienas gyvosios gamtos inspektorius. Nors tai nėra kokia nors drausminamoji priemonė, tačiau veiksminga – kai brakonieriai naktį išvysta ginkluotus inspektorius, mažesnė tikimybė, kad kils bėdų, o ir pareigūnai jaučiasi saugiau. Tuo labiau kad ne visi brakonieriai paklūsta reikalavimams, kyla konfliktų. Tad ne retai inspektoriui tenka laikyti ranką ant ginklo.
„Naktį gali ir vagį, ir narkomaną sustabdyti“, – A. Breivė sako, kad nuošaliose vietose, miškuose galima aptikti ne tik brakonierių.
Brakonierių mažėja
A. Breivės teigimu, sugriežtinus atsakomybę už brakonieriavimą – konfiskuojant priemones, automobilius, padidinus baudas – brakonierių mažėja. Pasak jo, už kelias nelegaliai pagautas žuveles tenka mokėti tūkstančius eurų.
„Tokiems sakau, kad už tokią sumą galėjo pusę metų vien lašišą valgyti“, – Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas stebisi, kad žmonės vis dar rizikuoja.
Dabar retai išvysi naktį važiuojantį įtartiną automobilį. A. Breivės teigimu, anksčiau, kai javus nukuldavo, važiuojančiųjų tiesiog per ražienų laukus, sutikdavo gana dažnai.
Jo manymu, kai kuriems brakonieriavimas tiesiog įaugęs į kraują ir pagaunami nebe pirmą kartą. Iš tokių padarytą žalą, baudas, aplinkosaugininkai išsireikalauja padedami antstolių.
Pasak A. Breivės, brakonieriai paprastai būna jauni vyrai, kurie turi kokio nors turto ar jo įgyja arba laikui bėgant įsidarbina. Iš pensininkų išieškoti paprasčiau – gauna pensiją.
Paprastai nustatoma apie 1 000 eurų žala.
Viršininko manymu, tam, kad brakonierių būtų dar mažiau, reikia ir laiko. Jis tikisi, kad po kokių dešimties ar penkiolikos metų pasikeis žmonių mąstymas.
Itin brangi žuvis
Kai kurie brakonieriaudami įkliūna ne vieną kartą. Įtardami, kad brakonieriauja jau ne pirmą kartą už neteisėtą žvejybą bausti kupiškėnai, pareigūnai naktį į penktadienį surengė reidą. Kupiškio rajone inspektoriai pastebėjo, kad prieš vidurnaktį į Lėvens tvenkinį išplaukė irklinė valtis ir ties Vėžionių kaimu galbūt buvo pastatyti tinklai. Pažeidėjų pareigūnai pasaloje laukė pusę paros. Ankstų penktadienio rytą pasirodė du įtartini automobiliai. Vienas jų važinėjo aplink tvenkinį – vairuotojas norėjo įsitikinti, ar nėra ko nors įtartino, o į kitą automobilį buvo kraunami tinklai. Sulaikę įtariamuosius inspektoriai nustatė, kad prie vairo sėdėjo 44 metų Kupiškio miesto gyventojas, o automobilio bagažinėje buvo sukrauti du tinklai su žuvimis.
Paaiškėjo, kad neteisėtai sugauti penki starkiai, dvi lydekos, karšis.
Už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, brakonieriui gresia bauda nuo 115 iki 289 eurų. Be to, konfiskuota irklinė valtis, du tinklai ir neteisėtai sugauta žuvis. Teks atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti 1 175 eurus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios gyvosios gamtos srityje administracinėn atsakomybėn patraukta beveik 3 500 asmenų. Iš jų konfiskuota daugiau kaip 800 tinklų, 119 valčių, 21 šautuvas ir keturi automobiliai.
Daiva SAVICKIENĖ
