Blogiausia padėtis rajone
Kasmečiai visuomenės sveikatos centrų atliekami šachtinių šulinių vandens tyrimai rodo, kad daugelio rajonų žmonės geria sveikatai pavojingą vandenį.
Nors higienos specialistai rekomenduoja kasmet valyti, sandarinti šulinius arba jų vandenį naudoti tik skalbti ir daržams laistyti, situacija iš tikrųjų negerėja: nitratai ir nitritai geriamame vandenyje yra šio amžiaus rykštė, dėl kurios netgi pasitaiko kūdikių mirčių bei rimtų apsinuodijimų.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro (VSC) gydytojo-higienos eksperto Stanislovo Kondrato, Panevėžio apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, geriamo vandens kokybė šuliniuose negerėja.
Ypač ji prasta kaimuose, kur šuliniai įrengti žemai ir šalia tvartų, tualetų, daržų, šunų laikymo vietų, todėl naivu būtų tikėtis, kad, išvalius tokius šulinius, kenksmingos medžiagos išnyktų.
Specialistas prisiminė atvejį, kai pareigingas šeimininkas, kruopščiai išvalęs savo šulinį, negalėjo suprasti, kodėl jame vis dar yra kenksmingų medžiagų, kol galiausiai paaiškėjo, kad netoli šulinio pririštas šuo. Į gruntinius vandenis susigėrusios jo fekalijos ir buvo taršos priežastis.
Mažėja, nes suvartoja
S.Kondrato tvirtinimu, šiais metais iki liepos 1 dienos buvo ištirta apie 350 šachtinių šulinių vandens. Išaiškėjo, kad maždaug 50 proc. jo neatitinka higienos normų reikalavimų. Vandens kokybė ypač kenčia pavasarį, kai į gruntinius vandenis po žiemos susigeria visos organinės medžiagos, chemikalai. Vėliau tyrimai rodo paprastai mažesnį nitratų ir nitritų kiekį tik todėl, kad jį kartu su vandeniu sunaudoja žmonės.
Pernai Panevėžio VSC tiek pat šulinių per metus ištyrė Panevėžio mieste bei rajone ir nustatė, jog 176 iš jų geriamas vanduo neatitiko higienos normų: 89 šuliniuose mikrobiologinė tarša nitratais buvo viršijusi normą du kartus, 45 – du tris kartus, 42 – daugiau kaip tris kartus. Pasitaikė ir toks atvejis, kad nitratų kiekis viename litre vandens buvo 580 mg, nors leistinas šios medžiagos kiekis suaugusiajam yra 50 miligramų litre, vaikui – 10 miligramų litre.
Priežasčių nežino ir specialistai
Dar didesnį pavojų sveikatai, pasak higienos eksperto, žmogaus sveikatai kelia nitritai. Jiems ypač jautrūs kūdikiai, todėl užsakant mikrobiologinį tyrimą rekomenduojama tirti ne tik nitratų, bet ir nitritų, ir amoniako kiekį vandenyje, kad būtų išaiškinta tikroji jo kokybė. Amoniako dažnai randama ir gręžinių vandenyje. S.Kondratas pažymi: galima būtų teigti, kad ši medžiaga nelabai pavojinga sveikatai, tačiau žinant, jog iš jos susidaro nitratai ir nitritai, negalima to nepaisyti.
Pernykščiai tyrimai dėl nitritų kiekio mūsų apskrityje nėra tokie jaudinantys, nes ištyrus 320 šulinių vandens kokybę, padidinta nitritų norma rasta tik penkiuose. Didžiausias nitritų kiekis buvo 17 miligramų litre, o norma suaugusiajam – 0,5 miligramo, vaikui – 0,02 miligramo litre. Amoniako daugiau negu galima rasta 4 šuliniuose. Jo norma turėtų būti 2 miligramai litre.
Pašnekovas neslepia, jog kartais minėtų kenksmingų medžiagų atsiradimo geriamame vandenyje priežasčių negali paaiškinti net ir specialistai, todėl jas pašalinti būna neįmanoma.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 8 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Nesandarūs nesutvarkytoje aplinkoje esantys
šuliniai – garantuotas užkrėsto geriamo vandens šaltinis.
