Vasara pasibaigė, saulėtų dienų bus vis mažiau, o lietūs dažnės. Bene dažniausias vėsiu ir drėgnu oru užklumpantis negalavimas – kosulys. Norint kuo greičiau jo atsikratyti ne visada elgiamasi teisingai.
Pirma klaida. Nusistatyti sau ligą
Keičiantis metų laikams daugybė žmonių, nepaisydami kosulio, eina į darbą ir veda į vaikų darželį arba išleidžia į mokyklą kosėjančias atžalas. Įprasta manyti, kad paprasčiausias peršalimas, jei tik neturima karščio, tėra menka bėda, anksčiau ar vėliau praeisianti pati.
O kad erzinamas kosulys greičiau baigtųsi, esą pakanka pakvėpuoti verdamų bulvių garais, išgerti karšto pieno su medumi ar tik pačiulpti ledinukų su eukaliptų aliejumi.
Tokio požiūrio pasekmės sveikatai gali būti gana liūdnos. Tiesa, rudenį imantis varginti kosulys dažniausiai būna susijęs su peršalimu ir paprastos naminės priemonės pasveikti paprastai padeda. Bet sužvarbimas nėra vienintelė kosėjimo priežastis.
Kosulys – tai refleksas, atsirandantis sudirginus kosulio receptorius, kurių gausu gerklose, trachėjoje ir bronchuose, taip pat yra prienosiniuose ančiuose, apatinėje stemplės dalyje bei skrandyje.
Vadinasi, tą refleksą gali sukelti gastroezofaginis refliuksas, sinusitas arba kurios nors netipinės formos broncinė astma. Šių ligų įveikti populiarais kosulio gydymo būdais tikrai nepavyksta ir netgi galima sau pakenkti.
Nemalonių siurprizų gali pateikti ir nevisiškai išgydytos peršalimo ligos. Jų komplikacijos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, gali varginti dar ilgą laiką.
Taigi ėmus kosėti reikia pasikonsultuoti su gydytoju, o jei kosulys nesiliauja daugiau kaip tris savaites, vizito į gydymo įstaigą atidėlioti jokiu būdu negalima – tai gali būti tokios pavojingos ligos kaip plaučių tuberkuliozė požymis.
Antra klaida. Gydytis antibiotikais
Neretas mikrobus naikinančių preparatų, vaistinėse parduodamų tik pateikus receptą, kaip nors įsigudrina gauti net nesikreipęs į gydytoją arba jų likučių randa namuose ir kosulį ima gydytis savarankiškai. Visai nelogišku mąstymu tokių ligonių apkaltinti negalima: kosulys nėra liga, o tik jos požymis, taigi pirmiausia reikia įveikti jos priežastį, infekciją.
Vis dėlto dažniausiai ūmias viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia ne bakterijos, o virusai, todėl antibiotikų vartojimas vos sunegalavus jokios naudos nesuteiks. Tiesą sakant, – dar ir padarys žalos, nes šie vaistai pasižymi įvairiais šalutiniais poveikiais. O ligos sukėlėjas taip ir nebus sunaikintas, taigi gali prasidėti lėtinis procesas.
Svarbiausia, kad virusinę respiratorinę infekciją gydantis antibiotikais maždaug po savaitės gali prasidėti ir bakterinė infekcija (tam turi įtakos kvėpavimo takų sąstovis ir gleivinės uždegimas). Štai tada ir tiktų pradėti vartoti bakterijas žudančius preparatus, betgi jų ką tik gerta ir ligonis nemano, jog gydymo kursą dera tęsti.
Taip elgiantis kosulys gali nepraeiti dar kelias savaites. Taigi, užuot savo nuožiūra vartojus antibiotikus, geriausia kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
Trečia klaida. Vos susirgus vartoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus
Jei infekcija patenka į trachėją arba bronchus, bakterijų arba virusų veiklos produktai iš organizmo pasišalina kosėjant, todėl to proceso nereikia slopinti, atvirkščiai, dera jį stimuliuoti specialiais preparatais. Taip dažniausiai ir daroma. Ir neklystama, bet tik tada, kai tas kosulys produktyvus, t. y. kai atkosėjama gleivių.
Bet kartais ligos pradžioje kosulys būna visai kitoks: sausas, varginamas, priepuolinio pobūdžio. Tai ne tik ūmiai virusinei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, bet ir beprasidedančiam faringitui, bronchitui arba tracheitui būdingas simptomas. Taip kosėjama ir sergant kokliušu – liga, kuri vargina ne tik vaikus (o taip dažniausiai manoma), bet ir suaugusiuosius.
Tokiais atvejais gleives skystinantys vaistai visai netinka, atvirkščiai, reikia vartoti tokius, kurie kosulį slopina – mažina kosulio receptorių jautrumą arba veikia kosulio centrą, esantį pailgosiose smegenyse.
Dėl tinkamos gydymo priemonės ne tik pastebimai pagerėja savijauta, bet ir greičiau pasveikstama, išvengiama nemalonų pasekmių. Juk sausas nenutrūkstamas kosulys pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir dėl to jos uždegimas dar labiau užsitęsia.
Ketvirta klaida. Pasikliauti vien medikamentais
Trachėjos ir bronchų būklei daug įtakos turi įkvepiamo oro kokybė. Jei patalpoje, kurioje praleidžiama daug laiko, jis sausas, dulkinas arba užsistovėjęs dėl per reto vėdinimo, kvėpavimo takų gleivinė nuolat dirginama, o užklupęs kosulys ilgiau nepraeina.
Norint pasijusti geriau ir greičiau pagyti būtina pasirūpinti, kad kambario atmosfera būtų sveikesnė. Patalpas reikia vėdinti bent du kartus per dieną, ryte ir vakare, po 5–10 min. plačiai atvėrus langus. Dulkes dera valyti tik drėgna šluoste – dėl to sumažės ir ligas sukeliančių bakterijų.
Per šildymo sezoną, kai santykinė drėgmė patalpose sumažėja apie tris kartus, labai praverstų oro drėkintuvas. O jei tokio prietaiso neturima, ant karštų radiatorių galima padėti keletą atvirų indų su vandeniu arba padžiauti šlapią rankšluostį.
Parengė A.Gotautaitė
