Reikalingos kasdien
Kosmetikos priemonės būtinos visiems. Net ir nedaug dėmesio
savo išvaizdai skiriantieji neišsiverčia be šampūno ir muilo. Tad odos ir plaukų
priežiūros priemones reikia rinktis atidžiai. Net ir vadinamieji natūralūs
produktai ne visada yra iš tikrųjų natūralūs ir saugūs.
Skaitant gaminių etiketes reikėtų atkreipti dėmesį į produkto
sudedamąsias dalis. Ir, aišku, žinoti, kokios medžiagos pavojingos sveikatai.
Kuo arčiau sąrašo pradžios yra pavojingoji medžiaga, tuo didesnis jos kiekis yra
gaminyje.
Jei etiketėje nurodyta, kad kosmetikos priemonė pagaminta iš
natūralių produktų, bet joje gausu kenksmingų medžiagų, vargu ar toks pirkinys
bus naudingas.
Net ir „natūralūs ekstraktai“ pigioje kosmetikoje ištyrus
pasirodo esantys sintetiniai fenoliniai aromato stiprikliai. Ypač kai ant
pakuotės parašyta: „aromatiniai priedai“, bet nenurodoma jų sudėties.
Tad nenuostabu, kad nepatyręs pirkėjas gali lengvai
susipainioti. Naftos cheminės medžiagos pro odą prasiskverbia į organizmą ir jį
apnuodija, gali sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus.
Kenksmingos medžiagos
Mineralinis aliejus. Techninis aliejus, naftos chemijos
atliekos. Užklijuoja odos poras ir „dusina“ odą. Sulėtina jaunų ląstelių augimą.
Didina dehidrataciją ir mažina odos apsauginę funkciją. Šis aliejus – dažniausia
alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis.
Alerginės reakcijos (naftos chemijos alergija) gali sukelti
artritus, migreną, epilepsiją, diabetą. Sudėtyje didelis kiekis kancerogenų –
medžiagų, galinčių sukelti onkologines ligas.
Petrolatas, parafinas, parafino aliejus. Naftos chemijos
riebalai. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir mineralinis aliejus, bet
nuodingesnis.
Sulaiko skysčius, neleidžia pašalinti toksinų ir apykaitos
produktų, trukdo odai kvėpuoti. Netinkamai drėkinama oda daug greičiau
sensta.
Propilenglikolis. Saldus ėdus skystis. Naftos sintezės
produktas. Pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis. Jis
suklijuoja riebalus, išstumia skysčius ir svarbius odos sveikatai komponentus,
bet sukelia laikiną odos lygumo pojūtį.
Propilenglikolis pigesnis už gliceriną, todėl kosmetikos
pramonėje sudaro 10–20 proc. Jei šis skystis kosmetikos produkto sudedamųjų
medžiagų sąraše yra vienas pirmųjų, tai rodo jo didelę koncentraciją. Net ir
mažas jo kiekis gali sudirginti odą ir sukelti alergiją.
Anioninis sulfaktantas. Gaunama iš kokoso aliejaus. Tai pigi,
smarkiai putojanti priemonė. Kaip sudedamoji dalis, ji yra apie 95 proc.
šampūnų, gelių, dantų pastų, vonios putų ir pan.
Anioninis sulfaktantas – stiprus mutagenas: gali keisti
ląstelės genetinės medžiagos informaciją. Lengvai prasiskverbia pro odą ir
gleivines, kaupiasi kepenyse, akyse, smegenų ir širdies ląstelėse. Sukelia
kataraktą, ypač vaikams. Pasižymi stipriu dirginamuoju efektu. Didina plaukų
slinkimą, pleiskanojimą, plaukai pradeda šerpetoti, greit lūžta.
Reaguodamas su kitomis šampūnų ir dantų pastų sudedamosiomis
dalimis gali sudaryti medžiagas, sukeliančias onkologinius darinius. Gana dažnai
jis „užmaskuojamas“ – etiketėje parašoma, kad yra natūralus kokoso riešutų
produktas.
Linolinas. Avių vilnų riebalai. Jie suminkština apmirusių
ląstelių sluoksnį, bet pakenkia ir gyvoms ląstelėms. Šis produktas gali
padidinti odos jautrumą ir sukelti alerginius bėrimus.
Kosmetinių rūšių lanolinas nėra pavojingas, bet dažnai reaguoja
su kancerogeninėmis medžiagomis ir padeda joms patekti į organizmą.
Talkas. Užteršia poras ir stipriai išdžiovina odą. Kosmetinis
talkas – kancerogeniškas. Ypač pavojingas milteliniuose produktuose, skirtuose
veidui, nes tada medžiaga įkvepiama.
Druska. Naudojama kai kurių preparatų klampumui padidinti. Gali
sudirginti odą ir akių gleivinę.
Aliuminio silikatai. Pažeidžia ir išdžiovina odą. Kenkia vidaus
organams. Turi polinkį kauptis smegenų ląstelėse. Manoma, kad jie gali sukelti
Alzhaimerio ligą.
Tačiau konservantai būtini. Mat kosmetinis kremas – puiki terpė
mikroorganizmams. Todėl daugelis žinomų kosmetikos kompanijų į savo gaminius
deda tik keletą konservantų, jų dozės apskaičiuojamos, kad nebūtų pavojingos.
Alerginė reakcija
Odos alergija gali pasireikšti kiekvienam žmogui. Ją gali
sukelti ir įvairios kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Daugelio
specialistų nuomone, alergija kosmetikai tampa vis aktualesne problema.
Kosmetikai, tarp jų ir asmens higienos gaminiams, gaminti
naudojama labai daug cheminių medžiagų, tačiau nepalankaus poveikio, ypač tiems,
kurių oda jautri, galima tikėtis dažniausiai iš kvapiųjų produktų, konservantų
ir dažiklių, nes tarp jų yra daug alergenų.
Alergija dažniausiai pasireiškia kaip kontaktinis dermatitas,
oda parausta, peršti. Tokia reakcija ne visada reiškia, kad žmogus alergiškas
konkrečiam produktui, kai kurios medžiagos, naudojamos kosmetikoje, gali tiesiog
dirginti pačią odą.
Alerginė reakcija į kvapus yra labiausiai paplitusi. Tokią
reakciją gali sukelti pats aromatas ar tik kai kurie jo komponentai. Jei jau
kartą prasidėjo alergija, tikėtina, kad ji kartosis ir bus stipresnė.
Be to, alergija gali kilti ne tik patiems pasikvepinusiems
asmenims, bet ir žmonėms, esantiems šalia jų.
Kosmetikos priemonės gali sukelti ir alerginę slogą – rinitą.
Jam būdingas čiaudulys, vandeningos išskyros, nosies užgulimas, taip pat gali
išprovokuoti ir astmos priepuolius.
Pasireiškus alergijai, svarbiausia nutraukti dirginančios
kosmetikos priemonės naudojimą. Vėliau patartina pasikonsultuoti su gydytoju,
jis patars, kaip gydyti alerginę reakciją
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
