Per radiją ir televiziją dabar daug kalbama apie koronarinę širdies ligą. Bet dažniau patariama, kaip šios ligos išvengti, todėl lieka neaišku, kas tai per liga.
Koronarinė širdies liga – būklė, kai sutrikdoma vainikinių arterijų kraujotaka ir dėl to pažeidžiama širdis ir jos funkcijos. Vainikinės arterijos yra širdies paviršiuje ir aprūpina širdį krauju. Vainikinių arterijų kraujotaką paprastai sutrikdo šių arterijų aterosklerozė. Koronarinės širdies ligos yra dvi formos: krūtinės angina ir ūminiai koronariniai sindromai (nestabili krūtinės angina ir miokardo infarktas). Norėčiau išsamiau pakalbėti apie krūtinės anginą.
Krūtinės angina pasireiškia, kai aterosklerotinė plokštelė susiaurina vainikinės arterijos spindį daugiau kaip 70 proc. Tuomet fizinis krūvis ar nervinė įtampa sukelia širdies raumens badavimą, nes per susiaurėjusią kraujagyslę širdies raumuo negauna krūvio metu pakankamo kraujo kiekio. Kaip pasireiškia krūtinės angina? Būdingiausias krūtinės anginos simptomas yra fizinio ar emocinio krūvio sukeltas skausmas už krūtinkaulio, jis praeina nutraukus krūvį. Skausmas nebūna aštrus.
Dažniausiai pacientai sako, kad degina, spaudžia už krūtinkaulio ar jaučia sunkumą. Kartais gali jaustis ne skausmas, bet oro trūkumas krūvio metu. Tuo pačiu metu skausmas gali būti kairėje ar abiejose rankose, apatiniame žandikaulyje, kakle, po duobute ar net nugaroje. Kartais skauda tik šiose vietose, o skausmo už krūtinkaulio nejaučiama. Pagrindinis krūtinės anginos požymis yra dėl fizinio krūvio atsirandantis skausmas. Tačiau skausmas gali atsirasti ir iš šiltos patalpos išėjus į šaltą orą ar pavalgius.
Apie krūtinės anginą reiktų pagalvoti, jei skausmas praeina sučiulpus nitroglicerino tabletę ar pasipurškus nitroglicerino aerozolio. Kodėl reikia susirūpinti atsiradus krūtinės anginai? Paprastai krūtinės angina anksčiau ar vėliau baigiasi miokardo infarktu. Pacientų, sergančių krūtinės angina, kiekvienu metu rizika numirti arba susirgti miokardo infarktu yra 6 proc. Taigi iš 100 pacientų, sergančių krūtinės angina, per metus numiršta ar suserga miokardo infarktu šeši. Rizika susirgti miokardo infarktu labai priklauso, kiek aterosklerotinė plokštelė siaurina vainikinės arterijos spindį.
Jei spindis susiaurėjęs daugiau kaip 85 proc., rizika per 5 metus susirgti miokardo infarktu yra 20–25 proc. Esant spindžio susiaurėjimui nuo 50 iki 85 proc. rizika sumažėja iki 10 proc., o jei susiaurėjimas mažesnis kaip 50 proc., šis rodiklis yra mažesnis kaip 3 proc. Tačiau krūtinės angina paprastai pasireiškia, kai vainikinės arterijos spindis būna susiaurėjęs daugiau kaip 70 proc..
Ką daryti, jei jaučiate krūtinės anginai būdingus skausmus? Esant minėtiems krūtinės skausmams, reikėtų kreiptis į gydytoją kardiologą. Atlikęs įvairius tyrimus jis nuspręs, ar jums reikalingas rentgenokontrastinis vainikinių širdies arterijų tyrimas – koronarografija. Koronarografija leidžia įvertinti, kiek susiaurėjusios jūsų vainikinės arterijos, ir leidžia pasirinkti gydymo taktiką.
Koronarografija atliekama paprastai per dešiniąją šlaunies arteriją. Taikant vietinę nejautrą į šlaunies arteriją įduriama plona adata, pro ją į širdies vainikines arterijas įvedami specialūs kateteriai kontrastinei medžiagai suleisti. Tokiu būdu rentgeno aparato ekrane matosi arterijos. Koronarografija, kaip ir kiekviena invazinė procedūra, turi savo komplikacijų, tačiau jos retos (mirtis įvyksta 1 iš 2000, sunki komplikacija – 1 proc. tiriamųjų). Ši procedūra atliekama ir Panevėžio ligoninėje. 2007 metais Panevėžio ligoninėje atlikome 1114 koronarografijų, mirčių nebuvo.
Kad komplikacijų būtų mažiau, daugelyje Europos klinikų koronarografijos atliekamos pro riešo arteriją. Tai ne tik sumažina komplikacijų, bet ir ligonis praėjus 2–3 val. po procedūros išleidžiamas į namus. Atlikus šią procedūrą pro šlaunies arteriją ligonis turėdavo 8 val. nesikelti iš lovos. Šią procedūrą pro riešo arteriją pradėjome atlikti ir Panevėžio ligoninėje.
Atlikus koronarografiją galimi trys tolesnio gydymo variantai: vaistais, širdies vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas ir aortokoronarinių jungčių operacija. Širdies vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas atliekami irgi pro šlaunies ar riešo arterijas.
Ši procedūra atliekama ir Panevėžio ligoninėje. 2007 m. atlikome 361 tokią procedūrą. Aortokoronarinių jungčių operacijai ligonius siunčiame į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos kliniką. Taigi jei jaučiate skausmus krūtinėje, reikėtų susirūpinti savo sveikata ir kreiptis į gydytoją kardiologą.
Julius
Treideris
