Vilniaus ir Kauno savivaldybėse kontrolieriai rado lėšų naudojimo pažeidimų.
Valstybės kontrolei atlikus pernai metų Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių finansinius teisėtumo auditus, aptikta teisės aktų pažeidimų naudojant mokinio krepšelio, viešiesiems darbams organizuoti skirtas valstybės biudžeto lėšas, įgyvendinant investicinius projektus.
Kaip sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, nors kai kurie pažeidimai šiose savivaldybėse kartojasi jau nebe pirmus metus, jų mastas yra sumažėjęs. „Iš klaidų turi būti mokomasi, todėl tikimės, kad situacija gerės ir ateityje“, – išplatintame pranešime cituojama G. Švedienė.
Aditoriai nustatė, kad abiejose savivaldybėse buvo netinkamai panaudota dalis joms skirtų mokinio krepšelio lėšų. Pavyzdžiui, kai kuriose Vilniaus mokyklose 2010 metams skirti 475 tūkst. litų panaudoti 2011 metų išlaidoms apmokėti, nors tai ir draudžia teisės aktai, o 48 tūkst. litų išleisti ne pagal paskirtį – mokyklų ūkio išlaidoms padengti, nors tam turėjo būti naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos.
Identiškas pažeidimas nustatytas ir keturiose Kauno miesto mokyklose, kurios 108 tūkst. litų panaudojo mokyklų ūkio išlaidoms. Kauno savivaldybė netinkamai panaudotas lėšas jau grąžino į valstybės biudžetą, Vilniaus savivaldybė pervedė 43 tūkst. litų.
Kliuvo ir menas, ir greitoji
Auditoriai įvertino Vilniaus savivaldybėje įgyvendinto viešosios įstaigos „Menų spaustuvė“ įrangos įsigijimo ir jos įrengimo investicinio projekto sutarčių vykdymą. Nustatyta, kad viešoji įstaiga, atsisakiusi dalies jau įsigytų darbų ir įrangos, be viešųjų pirkimų procedūrų iš to paties tiekėjo už daugiau nei 1,8 mln. litų įsigijo naują įrangą ir jos montavimo darbus.
Sutartyje nebuvo nustatytos ir užsakovo rezervo naudojimo kainodaros taisyklės, todėl auditoriai neturėjo galimybių įvertinti, ar 97 tūkst. litų papildomai įrangai ir jos įdiegimo darbams įsigyti buvo panaudoti racionaliai.
Pastabų Vilniaus miesto savivaldybei auditoriai turėjo ir dėl Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės nebaigto statyti korpuso rekonstrukcijos. Statybos rangos sutartyje nesant nustatytų kainodaros taisyklių, auditoriai neturėjo galimybių įvertinti, ar racionaliai panaudoti 164 tūkst. litų, kuriuos rangovui savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ 2010 metais sumokėjo už techninio projekto koregavimą ir kitas paslaugas.
Be to, be viešojo pirkimo procedūrų iš rangovo už 43 tūkst. litų buvo įsigyti papildomi statybos darbai, taip pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė su privačiomis bendrovėmis sudarė sutartis dėl viešųjų darbų programos organizavimo, kuriose aiškiai nenustatė, kokius viešuosius darbus ketina finansuoti, kokia yra atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar savivaldybėje 349 tūkst. litų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų panaudota viešiesiems darbams organizuoti, o ne privačių bendrovių veiklai finansuoti.
Barė dėl sporto rūmų
Kauno miesto savivaldybei auditoriai turėjo pastabų dėl investicinio projekto Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projektavimo darbų. Savivaldybė projektavimo darbų sutartyse nenustatė atskirų statinio projekto dalių kainų ir pasirašė nedetalius atliktų darbų aktus, todėl neturėjo galimybės kontroliuoti, kokie darbai atskirais etapais buvo atlikti ir kiek už juos turėjo būti sumokėta, nors pradinė projektavimo darbų sąmata ir nebuvo viršyta.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nors 2010 metais Vyriausybė buvo rekomendavusi metų pabaigoje iš sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų nemokėti vienkartinių išmokų, tačiau Vilniaus savivaldybė metų pabaigoje švietimo įstaigų darbuotojams išmokėjo 406 tūkst. litų vienkartinių piniginių išmokų. Per visus 2010 metus savivaldybės pedagogams išmokėtas daugiau nei milijonas litų išmokų.
