Tyrimai ne kartą įrodė, kad maždaug trečdalis Lietuvos rūkalių renkasi kontrabandines cigaretes. Realiame gyvenime jų veikiausiai gerokai daugiau. Tačiau nuo šiol, prieš tiesiant ranką prie nelegalaus pakelio, reikėtų gerai pagalvoti – kontrabandos pirkėjo, kaip ir pardavėjo, jau tyko bauda.
Nuo šiol, prieš tiesiant ranką prie nelegalaus pakelio, reikėtų gerai pagalvoti – kontrabandos pirkėjo, kaip ir pardavėjo, jau tyko bauda. U. Mikaliūno nuotr.
Nors pardavėjai baudžiami didžiulėmis sumomis, kontrabandos srautai nesuvaldomi. Tad šautas dar vienas šūvis – prieš porą dienų Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios leis bausti ir kontrabandos pirkėjus. Kol kas administracinė atsakomybė taikoma tik už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką.
Seimo priimtas sprendimas turėtų įsigalioti jau birželį.
Baudos pagal vertę
Teisingumo ministerijos parengtame teisės akte numatyta, kad už nepaženklintų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių įsigijimą baudos būtų diferencijuotos pagal tų prekių vertę. Mažiausia bauda – nuo 28 iki 86 eurų ir šių prekių konfiskavimas – būtų taikoma asmenims, įsigijusiems alkoholio ir tabako gaminių už sumą, neviršijančią dviejų minimalių gyvenimo lygių. Vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL ) yra 37,66 euro.
Jeigu pirkinių vertė viršija du, bet neviršija dešimt minimalių gyvenimo lygių, bauda bus nuo 289 iki 1448 eurų, be to, prekės bus konfiskuotos.
Kai kontrabandinių daiktų vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, bus skiriama bauda nuo 1448 iki 2896 eurų ir prekės bus konfiskuojamos. Jei kontrabandinių prekių vertė viršytų penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių, grėstų piniginė bauda nuo 2896 eurų iki 5792 eurų, žinoma, pirkiniai būtų konfiskuojami.
Kontrabandinių prekių vertę siūloma apskaičiuoti pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.
Vis tiek rizikuos
Kontrabandinių cigarečių pardavėjų toli ieškoti nereikia. Prie turgų, stočių, tarpuvartėse, laiptinėse, butuose – norintieji visur gali jų rasti ir rūkalų nusipirkti daug pigiau nei parduotuvėse.
Kontrabandines cigaretes iš pažįstamų perkanti panevėžiečių pora tikina, kad žinia apie gresiančias baudas jų neišgąsdino. Bent kol kas jie nė nemano keisti įpročių ir pradėti pirkti parduotuvėse.
„Mums tai būtų ne pagal kišenę. Dviem rūkaliams cigarečių kainos parduotuvėje – neįkandamos. O rūkyti mes nemesime. Tegul valdžia pirma pasidomi, kaip žmonės pragyvena iš tokių menkų pajamų, o paskui baudomis gąsdina“, – tikina už minimalią algą dirbanti panevėžietė.
Ji sako dabar bus atsargesnė, pirks mažiau pakelių cigarečių ir tik iš gerai pažįstamų pardavėjų. Moteris įsitikinusi niekam blogo nedaranti, tad baudos tikrai nenusipelno. Bausti, jos nuomone, reikėtų tuos, kurie neužtikrina sienų saugumo, vagonais cigaretes veža ir pardavinėja, o ne pirkėjus.
„Jeigu bus užkirstas kelias kontrabandai, nebus ir nelegalių prekių“, – tvirtina panevėžietė.
Kontrabandinės cigaretės dažniausiai įvežamos iš Baltarusijos, taip pat iš Kaliningrado srities (Rusija). Iš tų ir iš kitų trečiųjų šalių akcizinių prekių savo reikmėms galima parsivežti legaliai.
Žmogus, skrisdamas lėktuvu, gali parsivežti dešimt pakelių cigarečių, o važiuodamas keliu – du pakelius. Tokie pat kiekiai galioja ir perkant neapmokestintose parduotuvėse. Galioja ir leidžiami alkoholio kiekiai.
Teisingumo ministerijos atstovas primena, kad vežant didesnį kiekį prekės tampa nelegalios ir už jų įvežimą bei įsigijimą bus baudžiama.
Alkoholis domina mažiau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad žmogus, kuris perka kontrabandines cigaretes ir mano, jog nieko blogo nedaro, – klysta.
„Kaip pardavėjas, taip ir pirkėjas turi suvokti ir, be abejo, suvokia, kad apvagia valstybę. Tie patys žmonės, kurių elgesys lemia, kad valstybė nesurenka mokesčių, paskui piktinasi, reikalauja garantijų“, – sako pavaduotoja.
Jos nuomone, dabar pats laikas visiems nelegalių tabako ar alkoholio gaminių pirkėjams daryti išvadas ir nelaukti, kol reikės skirtis su gerokai didesne pinigų suma, nei kainuoja cigarečių pakelis.
Pastaraisiais metais alkoholinių gėrimų kontrabanda labai sumažėjusi. Apskaičiuota, kad nelegaliai įvežti, vietoje pagaminti ir kiti neapskaityti gėrimai sudaro apie 6–8 procentus visos apyvartos. O kontrabandinių tabako gaminių dar nemažėja.
Šiemet – ne mažiau
Įsigaliojus naujoms pataisoms su jomis teks susipažinti bei pinigines baudoms atverti ir pigesnių cigarečių ieškantiems Panevėžio rūkaliams. Čia nelegalių cigarečių verslas taip pat klesti.
Kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Černiauskaitė, šiemet jau užfiksuoti 99 prekybos akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, alkoholinių gėrimų – pardavimo atvejai. Pernai per tą patį laikotarpį buvo nustatyti 96 tokie atvejai. O per praėjusius metus pareigūnai išaiškino 220 neteisėtų pardavimo atvejų.
R. Černiauskaitė sako, kad čia minimi tik tie atvejai, kai taikoma administracinė atsakomybė, tai yra kai bendra rastų nelegalių gaminių vertė neviršijo 250 MGL.
Dėl didesnės vertės kontrabandos jau tenka baudžiamoji atsakomybė. Šiemet stambaus masto atvejis nustatytas vienas, pernai per tą patį laiką jų buvo du, o iš viso per praėjusius metus – aštuoni.
Dažniausiai parduodamos kontrabandinės cigaretės.
Keliasi į internetą
- Kur parduodamos kontrabandinės prekės, pareigūnai sužino iš gyventojų pranešimų, be to, tokius pardavėjus aptinka patruliuodami, stebėdami įtartinas, jau žinomas vietas.
- Pilietiški gyventojai gali skambinti telefonu ar pranešti interneto svetainėje, kviečiančioje gyventi „be šešėlio“.
- Pastebėjusieji nelegalios prekybos vietą apie ją anonimiškai praneša internetu ir nurodo, kur galbūt klesti toks „verslas“. Apie gyventojų įtarimus tuoj pat pranešama to krašto pareigūnams.
- Kovos su nelegalia prekyba akcizinėmis prekėmis specialistai pastebi naujas tendencijas – nelegalūs kontrabandinio alkoholio bei cigarečių „taškai“ keliasi į internetą.
- Nors pareigūnai kol kas nefiksuoja nelegalių prekiautojų suaktyvėjimo internete, tačiau teigia, kad realius tokios prekybos mastus sunku įvertinti.
- „Lietuva be šešėlio“ turimais duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 28 procentus ir, kartu su Bulgarija ir Rumunija, yra didžiausia Europos Sąjungoje.
- Paaiškėjo, kad net 62 procentai Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą.
- Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 400 milijonų eurų pajamų (akcizo ir PVM).
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
