Beveik pustrečių metų kartelinio susitarimo tarp degalinių tinklų ieškojusi Konkurencijos taryba pranešė jo neradusi ir tyrimą nutraukusi. Degalinių atstovai ir ekonomistai svarsto, kad konkurencijos sargai ilgus metus mėgino rasti tai, ko tiesiog nėra.
„Atlikus patikrinimų metu paimtos ir kitos tyrimo metu surinktos informacijos analizę nebuvo rasta įrodymų, kurie patvirtintų, kad į tyrimą įtrauktos naftos produktų prekyba užsiimančios įmonės galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo straipsnį, draudžiantį sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus“, – teigiama IQ atsiųstame Konkurencijos tarybos atsakyme.
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys, komentuodamas konkurencijos prievaizdų veiksmus, tikino, kad jie daugiau nei dvejus metus bandė surasti tai, ko nėra, o galiausiai tai pripažino patys: „Konkurencijos taryba, kai svarstėme akcizo klausimus, tiesiai šviesiai visiems viešai pasakė, kad jokio kartelinio susitarimo Lietuvoje nėra.“
V. Šukys tvirtino, kad Lietuva yra per maža šalis, jog čia veikiantys degalinių tinklai imtųsi sudarinėti tokio pobūdžio susitarimus. „Tai kaip kaimynas pro langą pasižiūri: „Aha, vienas nusistatė tokią kainą, tai aš irgi galiu tokią kainą pasidaryti.“ Traktuoti, kad tai yra kartelinis susitarimas, tikrai negalima. Galiu prisiekti, kuo tik norite“, – dėstė direktorius.
Jis aiškino, kad vienuose Lietuvos regionuose degalų paklausa ir pasiūla yra vienokia, o kituose – kitokia. Kainos esą skiriasi net skirtingose to paties tinklo degalinėse – pavyzdžiui, litras dyzelino viename degalinių tinkle Vilniuje kainuoja 4,48 lito, o pasienyje jau yra 5 ct brangesnis.
Panašios nuomonės laikėsi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Savaitgaliais degalinės bando taikyti didesnes nuolaidas ir pritraukti daugiau vairuotojų. Kartais mažmeninėje rinkoje degalai pardavinėjami su labai mažu antkainiu, palyginti su didmenine kaina. Tai rodo, kad yra konkurencija, jog bandoma pritraukti lojalių vartotojų.“
N. Mačiulis skaičiavo, kad degalų kainos skirtinguose miestuose ir skirtingose degalinėse gali skirtis bent 10 ct, todėl esą nevalia daryti spėjimų dėl galimų kartelinių susitarimų. Tiesa, jis pastebėjo, kad ekonomistai ir konkurencijos sargai išvadas daro skirtingai.
„Ekonomistas gali pasižiūrėti, kokia yra didmeninė degalų kaina, kokia yra mažmeninė kaina, kaip keitėsi bėgant laikui, ar marža svyruoja, ar skiriasi skirtingose degalinėse. Pastaruoju metu, kai pabrango nafta, marža buvo sumažėjusi iki tokio lygio, kad panašu, jog kai kurios degalinės veikia nelabai pelningai. Atsižvelgiant į tai, kad reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, į kitas išlaidas, sunku rasti pagrindimo teiginiui, kad yra kartelis“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tuo tarpu Konkurencijos taryba esą remiasi ne tik ekonominiais metodais. Jos specialistai atlieka dokumentų poėmius, tiria kompiuteriuose esančią informaciją ir taip žiūri, ar nėra slaptų susitarimų, o tokiam tyrimui esą reikia laiko.
„Kartelinių susitarimų paieškos dažniausiai trunka ilgai. Kartais jie gali tęstis netgi ketverius metus ir ilgiau. Todėl nėra nieko neįprasto, kad šis tyrimas (degalinių kartelio paieškos – IQ) truko ilgiau nei dvejus metus“, – komentavo Stefano Berra, žurnalo „Global Competition Review“, sudarančio Europos konkurencijos prievaizdų reitingą, korespondentas. Jis svarstė, kad prievaizdų išvados priklausė nuo to, kokius įrodymus jie sugebėjo surinkti.
Lietuvos konkurencijos prievaizdai „Global Competition Review“ sudaromame reitinge vertinami dviem žvaigždutėmis ir priskiriami prie „neblogų“. Teigiama, kad mūsų šalies Konkurencijos tarybos biudžetas – 1,3 mln. eurų – yra vienas mažiausių Europoje. „Global Competition Review“ pastebi, kad pernai taryba pasipildė naujais darbuotojais, kurie atneša naują požiūrį, bet kartu tai reiškia, kad konkurenciją prižiūri mažiau patyrę specialistai. Atkreipiamas dėmesys, kad taryboje nėra vieno ekonomikos mokslų daktaro – tai padėtų tirti kompleksinius atvejus.
Be minėto tyrimo dėl galimo kartelinio susitarimo, Konkurencijos taryba nuo 2000 m. yra atlikusi dar keturis tyrimus dėl degalų pardavėjų veiksmų. Du iš jų buvo nutraukti, o kitais dviem atvejais įmonėms buvo skirtos baudos.
