Už šiukšius konkurencijos pažeidimus įmonių vadovams grės netekti savo postų.
Už draudžiamus kartelinius susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančiąja padėtimi atsakomybė grės ne tik įmonėms, bet ir jų vadovams.
Ketvirtadienį Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė. Verslas apgailestauja, kad griežtos sankcijos priimtos net jų neaptarus.
Jeigu būtų pripažinta, kad bendrovės vadovas prisidėjo prie draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, jam būtų apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti valdymo organo nariu. Taip pat papildomai gali būti skirta piniginę baudą iki 50 tūkst. litų.
Įmonių vadovų, kuriems bus pritaikytos minėtos sankcijos, pavardės bus skelbiamos viešai.
Seimas taip pat nuo 3 iki 5 metų pratęsė laikotarpį, kai ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus galės būti taikomos sankcijos. Šis laikotarpis bus skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.
Sankcijų taikymo terminas bus sustabdomas, kai Konkurencijos taryba atliks tyrimą, kai teismas stabdys šios tarnybos atliekamą tyrimą arba teisme bus nagrinėjamas ginčas dėl konkurencijos sargų sprendimo taikyti sankcijas. Tokiu būdu bus pašalintos prielaidos ūkio subjektams nepagrįstai išvengti atsakomybės už jų įvykdytus konkurenciją ribojančius veiksmus.
Tokių pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte pažymėjo, kad dažnai už ūkio subjekto padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus atsakingi būtent jų vadovai, tačiau jie iki šiol išvengdavo atsakomybės ir nepatirdavo jokių neigiamų pasekmių. Šie įstatymo pakeitimai, kaip anksčiau yra minėjusi prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė, padės įtvirtinti papildomas priemones, kurios užtikrintų efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą ir padėtų veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, kuriais daroma žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, užkirstų kelią ūkio subjektams išvengti atsakomybės.
Kritikų armija neišgirsta
Tiesa, teisininkai atkreipė dėmesį, kad siūlomos sankcijos yra neadekvačiai griežtos, palyginti jas ir su kitų Europos Sąjungos valstybių praktika. Pavyzdžiui, Danijoje vadovas gali būti „diskvalifikuojamas“ nuo 1 iki 5 metų, taigi paliekama didesnė galimybė atsakomybei individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Galiausiai, vertinant svarstomas sankcijas bendros Lietuvos sankcijų sistemos kontekste, nepaisant to, kad siūlomos sankcijos yra administracinės, o ne baudžiamosios, jos yra griežtesnės už panašaus pobūdžio sankcijas, numatytas Baudžiamajame kodekse.
Įstatymo pataisas kritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jo atstovai pastebėjo, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas yra ir įmonės savininkas, skiriama bauda įmonei ir vadovui gali pažeisti dvigubo nebaudžiamumo principą, pvz., individualių įmonių atveju.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Taigi jos savininkas atsako visu įmonės ir asmeniniu turtu. Jei įmonės savininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, tokiu atveju teisinė atsakomybė susidvigubintų, t.y. administracinė atsakomybė už Konkurencijos ir kitų įstatymų pažeidimus tektų ūkio subjektui (individualiai įmonei) ir jo vadovui. Tokiu atveju susidvigubintų teisinė atsakomybė ir tas pats asmuo už tą patį pažeidimą būtų nubaustas du kartus.
Žinoti visko neįmanoma
Vienos šalies įmonės, kuri buvo patekusi į Konkurencijos tarybos akiratį, vadovas, sutikęs kalbėti anonimiškai, sakė, kad diskusijų kontekste buvo pamiršti keli svarbūs momentai: pirma, didelėse įmonėse, kurios potencialiai turi daugiausia galimybių pažeisti konkurencijos taisykles, į verslo sprendimų priėmimą yra įtraukiama pakankamai daug žmonių. Neretai vadovai net nedalyvauja priimant operatyvinius sprendimus, kurie ir sukelia daugiausia problemų. Vien dėl šios priežasties teisinė prezumpcija arba fikcija „vadovas yra už viską atsakingas“ neatitinka realybės.
Antra, konkurencijos teisės reikalavimai yra ypač sudėtingi. Neretai, norint įvertinti įmonės elgesio teisėtumą, reikia atlikti ekonominę analizę. „Kitaip tariant, įmonių vadovai daugeliu atveju neturi realios galimybės objektyviai įvertinti, kiek įmonės elgesys yra teisėtas konkurencijos teisės prasme. Dėl to daugumoje valstybių asmeninės vadovų atsakomybės nėra. Be to, net ir tose valstybėse, kuriose yra nustatyta vadovų asmeninė atsakomybė, ji taikoma gana retai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad asmeninė vadovų atsakomybė numatyta už labai platų pažeidimų ratą. Vadovai atsakomybėn gali būti traukiami ne tik už tyčinį konkurencijos ribojimą (vadinamuosius kartelinius susitarimus), bet ir už tokius susitarimus, kuriais nėra siekiama riboti konkurencijos, tačiau kurie gali sukelti konkurenciją ribojančias pasekmes.
„Vadovai atsakomybėn gali būti traukiami ne tik tada, kai dalyvavo pažeidime, bet ir tais atvejais, kai apie jį nežinojo, bet turėjo žinoti. Tai reiškia, jog potencialiai vadovui gali būti priskirtas bet koks pažeidimas, nes formaliai vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklą. Juridiškai tokia fikcija galbūt ir pagrįsta, tačiau realiame gyvenime visi supranta, kad didesnės įmonės vadovas negali visko sukontroliuoti“, – sakė įmonės generalinis direktorius.
Maisto kainų šešėlyje
Jis apgailestavo, kad realios diskusijos dėl vadovų atsakomybės reikalingumo nebuvo: „Iš esmės teikimas sugriežtinti įstatymo reikalavimus buvo pateiktas tada, kai kilo maisto kainos. Tokiame kontekste bet koks oponavimas ar diskusijos iniciavimas iš verslo pusės būtų atrodęs kaip bandymas ginti galimai vartotojus apvagiančius verslininkus“.
Pašnekovas laikėsi nuomonės, kad naujais įstatymo pakeitimais Seimas padidino Konkurencijos tarybos galias, suteikė plačią diskreciją bei sumažino įstatyminę kontrolę. „Verslui tai sąlygoja tik didesnį neapibrėžtumą. Dėl to, verslui belieka kliautis institucijos profesionalumu“, – teigė įmonės vadovas.
