Iranas netoli Ormūzo sąsiaurio atliko raketų bandymus ir taip parodė galintis blokuoti vandens kelią, per kurį plukdoma 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos.
Tarp Irano ir JAV kibirkščiuojanti įtampa stumia aukštyn naftos kainas. Neabejojama, kad dar labiau susikomplikavus situacijai Ormūzo sąsiauryje, per kurį plukdoma 20 proc. visos pasaulio naftos, jos kaina smarkiai šoktų aukštyn. Konflikto pasekmės būtų matomos ir Lietuvos degalinių švieslentėse.
Žaliavinės naftos kaina antradienį perkopė 110 JAV dolerių už barelį ribą. „Brent“ nafta ateities sandoriuose brango 2,97 dolerio iki 110,35 dolerio už barelį. JAV žaliavinės naftos kaina ateities sandoriuose kilo 1,7 dolerio iki 101,53 dolerio.
2012-ieji prasidėjo Pasauliniam energijos studijų centrui (angl. – Centre for Global Energy Studies) prognozuojant, kad „Brent“ naftos kaina šiemet sieks vidutiniškai 111 dolerių už barelį. Naftos kainai įtakos esą turės mažėjantis jos suvartojimas lyderiaujančiose ekonomikose ir recesijos baimė Europoje.
Tačiau „Daily Mail“ naujienų svetainė primena, kad mažėjančią naftos paklausą Europoje ir JAV netruks kompensuoti augantys Kinijos ir kitų besivystančių ekonomikų poreikiai. Be to, daug neaiškumų kelia aštrėjantys Irano ir Vakarų valstybių santykiai.
Iranas netoli Ormūzo sąsiaurio atliko raketų bandymus. Tokiu būdu šalis netiesiogiai pagrasino blokuoti strategiškai svarbų vandens kelią, jei dėl prieštaringai vertinamos jos branduolinės programos Vakarai pritaikys naujų sankcijų.
Tiesa, Teheranas patikino kol kas nenorintis uždaryti Ormūzo sąsiaurio ir paaiškino vykdęs pratybas, per kurias buvo imituojamas jo uždarymas. „Įsakymas uždaryti Ormūzo sąsiaurį nebuvo duotas. Bet mes esame pasiruošę įvairiems scenarijams“, – valstybinei Irano televizijai pareiškė karinio jūrų laivyno vadovas Habibollah Sayyari.
Skaičiuojama, kad Iranas tiekia maždaug 4 proc. viso pasaulio suvartojamos naftos. Todėl tikėtina, kad naftos kainos smarkiai šoktelėtų, jeigu ateityje būtų apribotas arba sustabdytas naftos tiekimas iš šios šalies. Tiesa, vargu ar jos pasiektų įspūdingą 250 dolerių už barelį lygį, apie kurį įspėjo Irano užsienio reikalų ministerija.
Savo ruožtu penktoji JAV karinio laivyno flotilė, kuri dislokuota 225 kilometrais nuo Irano nutolusiame Bahreine, pareiškė neleisianti sutrikdyti judėjimo Ormūzo sąsiauriu. Galimybės panaudoti karinę jėgą, jeigu nepavyks diplomatiniais būdais išspręsti konflikto su islamiška valstybe, neatmeta ir Izraelis. Šios šalies turimos raketos „Sajjil-2“ gali pasiekti taikinius už 2400 kilometrų.
Benzinas gali pabrangti ir iki 6 litų
Donatas Frejus, „Orion Securities“ investicijų valdymo skyriaus vadovas, neabejoja, kad jeigu Iranas ir kitos valstybės nesugebės taikiai išspręsti savo ginčo ir dėl to sutriks naftos pasiūla, jos kaina pakils.
„Manau, kad šuolis galėtų būti pakankamai didelis. Čia ne tik Irano, bet ir visos Persijos įlankos problemos. Gali atsirasti grynai logistinė problema – to regiono nafta gali iš viso nepatekti į vartojimo rinką“, – svarstė D. Frejus.
Jam antrino Gintaras Macijauskas, „Neste Lietuva“ generalinis direktorius: „Sakoma, kad per tą sąsiaurį eina 40 proc. visos naftos. Jeigu tai yra tiesa ir staiga Europai 40 proc. sumažėtų naftos tiekimas, tai ekonominė logika sako, kad sumažėjus pasiūlai kainos kyla“.
Per Ormūzo sąsiaurį plukdoma apie 40 proc. visos naftos, kuri gabenama tankeriais, arba 20 proc. visos pasaukyje išgaunamos naftos.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas, pažymėjęs, kad bet kokie politiniai veiksniai naftą išgaunančiose šalyse turi vienokios ar kitokios įtakos pasaulinėms jos kainoms.
„Mes kartais juokiamės: užtenka to, kad karalius susirgo ar karaliui prasta nuotaika, ir kažkas randa progą kelti degalų kainą, – teigia L. Vosylius. – Jeigu tai (įtampa tarp Irano ir JAV – aut. past.) turės įtakos pasaulinei naftos produktų kainai, tai savaime suprantama, kad tą pajusime ir Lietuvoje. Mūsų gamykla degalinių tinklams nustato kainas atsižvelgdama į pasaulines tendencijas.“
L. Vosylius nedrįso prognozuoti, kiek galėtų augti degalų kainos Lietuvoje, jei JAV ir Iranas įsitrauktų į rimtą konfliktą ir pastaroji valstybė uždarytų Ormūzo sąsiaurį. Tačiau D. Frejus sutiko, kad benzino kaina Lietuvoje galėtų pasiekti 5 litų už litrą ribą, o G. Macijauskas prognozavo, kad degalinių švieslentėse galėtume išvysti ir 6 litų už litrą kainą.
„Žinote, kilimui iš principo ribų nelabai yra. Viskas priklauso nuo to, kiek naftos kaina pakils. Jeigu ji pakils iki 2008 metų piko, kai barelis kainavo 148 dolerius, tai kyla klausimas, kuriam laikui pakils. Jeigu tai bus vienos dienos pikas, tai galbūt nepaveiks galutinių produktų kainos, bet jeigu taip bus ilgesnį laikotarpį, tai laisvai tuos 5, o gal ir 6 litus pasieks. Bet čia gryna spekuliacija“, – dėstė „Neste Lietuva“ vadovas.
„Orlen Lietuva“ interneto svetainėje skelbiama, kad didmeninė litro populiariausio A95 markės benzino kaina 52-ąją 2011 metų savaitę siekė 4,2 lito už litrą. Litras dyzelino kainavo 4,03 lito.
Svetainės degalukainos.lt duomenimis, litro A95 markės bezino kaina sostinėje svyruoja nuo 4,33 iki 4,56 lito už litrą, o dyzelino – nuo 4,28 iki 4,49 lito.
