„Litexpo“ – kol kas vienintelė vieta didelėms tarptautinėms konferencijoms.
Lietuva kol kas nepritraukia tiek turistų iš užsienio, kaip kaimyninės regiono valstybės, tačiau mūsų šalis vis labiau žinoma konferencijų organizatoriams. Tiesa, lyderis čia – Vilnius, sukviečiantis apie 90 proc. tarptautinių konferencijų dalyvių. Tuo tarpu konferencinis turizmas kitose šalies miestuose laukia valstybės paskatos.
Neseniai Tarptautinės kongresų ir konferencijų (International congress and convention association – ICCA) paskelbtais duomenimis, 2010 m. Vilniuje buvo surengtos 35 tarptautinio lygio konferencijos. 364 pasaulio miestų sąraše Lietuvos sostinė šoktelėjo į 51 vietą, Europos mastu atsidūrė 26 vietoje, pralenkdama Rygą ir Taliną. 2008 m. Vilnius tarp kitų Europos miestų užėmė 49 vietą.
Sostinė – vienintelis miestas Lietuvoje, turintis konferencijų biurą, tuo tarpu kiti miestai konferencinį turizmą bando plėtoti savarankiškai.
Patraukli nežinomybė
Nors ICCA dar nepaskelbė praėjusių metų ataskaitos, tikimasi, kad 2011 m. rodikliai nebus prastesni ir Vilnius liks lyderiu Baltijos šalių regione.
Kol kas rungtynėse dėl surengtų tarptautinių konferencijų pasaulio kontekste pirmauja Europos miestai: Viena (2010 m. surengtos 154 konferencijos), Barselona (148), Paryžius (147), Berlynas (136). Jolanta Beniulienė, Vilniaus konferencijų biuro (VKB) direktorė, pripažino, kad Lietuva vis dar negali lygiuotis į šiuos miestus – Vilnius nesirenkamas konferencijoms, į kurias susirenka keli tūkstančiai svečių.
„Tačiau didžiausią organizuojamų konferencijų dalį užima vidutinės, iki pusės tūkstančio svečių sukviečiančios konferencijos. Manau, tokio dydžio renginiai ir stumia Vilnių į aukštesnes pozicijas“, – aiškino J. Beniulienė.
Neseniai interneto televizija „Meetings: review“, pristatanti patrauklius planetos miestus verslo atstovams, turistams bei konferencijų organizatoriams, parengė vaizdo medžiagą apie Vilnių. Siužete pasakojama, kad renginių organizatoriai turėtų likti patenkinti aukšto lygio organizavimu, aptarnavimu, aktyvia akademinės bendruomenės veikla.
Įvairių renginių, konferencijų dėka tampa patrauklesnis ir Vilniaus, kaip regiono mokslo centro, paveikslas.
J. Beniulienė pridūrė, kad Vilnius tarptautinei bendruomenei tampa patrauklus ir dėl mažo žinomumo: „Esame maža šalis, dar daugumos neatrasta, neišbandyta – tas ir yra mūsų pranašumas. Tačiau galime pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį, profesionalius organizatorius, patogų susisiekimą, atvykusiems taip pat patrauklus ir pats miestas – daug kas prašo renginių šalia sostinės senamiesčio.“
Akademinės visuomenės indėlis čia taip pat žymus. Vilniaus universitetas (VU) 2010 m. surengė 150 konferencijų, 80 jų – tarptautinės. Mokslininkų pastangas įvertino ir J. Beniulienė.
„Įvairių renginių, konferencijų dėka tampa patrauklesnis ir Vilniaus, kaip regiono mokslo centro, paveikslas. Ir pačiam miestui, šaliai, studentams užsienio mokslininkų apsilankymai, bendradarbiavimas yra labai naudingas“, – kalbėjo VKB vadovė.
Vilniaus pranašumas – sostinės statusas
2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai (ES). Žinoma, absoliuti dauguma renginių vyks šalies sostinėje. Kaip ir absoliuti dauguma didžiųjų šalyje vykstančių konferencijų.
Klaipėdoje esančio viešbučio „Klaipėda“ valdybos pirmininkas Žilvinas Vasiliauskas teigia, jog Vilnius savaime yra patrauklus taškas didelėms konferencijoms: „Tai juk ir tarptautinių įmonių, ir politikos centras šalyje. Sostinė šiuo atveju ir privalo pirmauti.“
Nors Klaipėdos pajėgumai, kalbant apie tarptautinių renginių organizavimą, yra kur kas menkesni, tačiau konferencijų paslaugos bent „Klaipėdos“ viešbutyje yra aktyviai perkamos. Tiesa, Ž. Vasiliausko žodžiais, ši veikla – paties viešbučio rūpestis, valstybės interesas šioje srityje yra menkas.
90 proc. visų tarptautinių konferencijų dalyvių pritraukia Vilnius.
Ūkio ministerija šiemet užsimojo įsteigti Nacionalinį konferencijų biurą, kuris turėtų pagyvinti konferencinį turizmą visoje šalyje. Tačiau Ž. Vasiliauskas abejoja skelbiamais užmojais: „Konferencinis turizmas yra tik maža turizmo sekcija. Tai nėra tik salė viešbutyje – tai ir taksistas, ir restoranas, ir laisvalaikio pramogos. Reikia skatinti visą turizmo sektorių. Tuo tarpu gretutinėmis šakomis, kuriančiomis pridėtinę vertę, nėra rūpinamasi.“
Pasitempti yra kur
Kol kas vienintelis konferencijų centras, tiek sostinės, tiek Lietuvos mastu, galintis talpinti iki 5 tūkst. dalyvių, – „Litexpo“ parodų centras. Jis pagal renginių skaičių, pajamų rodiklius ir ekspozicijų plotą yra didžiausias tarp trijų Baltijos šalių.
Vis dėlto, anot J. Beniulienės, toliau miesto centro esantis „Litexpo“ nėra itin patrauklus konferencijų organizatoriams: „Susisiekimas su centru yra prastas. Reikėtų spręsti šią problemą, arba galvoti apie naują konferencijų centrą miesto centre – kiek mažesnį. Tačiau tai – tik planai, kalbos.“
Tikimasi, kad ateityje Vilniaus pozicijas sustiprins Valdovų rūmų galimybės – miesto centre esantis objektas, reprezentuojantis ir pačią šalį, taps patraukliu miesto akcentu konferencijų organizatoriams.
Kanai Lietuvoje – ne anekdotas
Didžiausia dalis tarptautinių konferencijų vyksta šalies viešbučiuose. Anksčiau portalo IQ.lt kalbinta Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, teigė, kad tinkamas sąlygas plėtoti konferencinį turizmą turi ir kiti šalies miestai, tačiau šie lūkesčiai paliekami įgyvendinti verslo atstovams – kaip ir visas turizmo sektorius.
Didieji Lietuvos miestai gali pateikti kokybiškas konferencines paslaugas. Vienas realiausių pretendentų, J. Beniulienės teigimu, yra Kaunas:„Miestas turi oro uostą, neseniai pastatytą „Žalgirio“ areną. Žinoma, naivu tikėtis, kad miestu greitai susidomės didelių konferencijų organizatoriai, tačiau dėl mažesnių renginių – miestas turi visas sąlygas.“
Ir Lietuva gali turėti tokį tarptautinių renginių tašką, kaip Kanai Prancūzijoje.
Žinoma, ir Kaunas laukia Nacionalinio konferencijų biuro – miestas bus įtrauktas į pajėgių tarptautinių renginių organizatorių sąrašą.
Tačiau Ž. Vasiliauskas mano, kad tik administracinė būsimo biuro veikla nebus naudinga: „Reikėtų pasirūpinti sektoriaus infrastruktūra. Ir Lietuva gali turėti tokį tarptautinių konferencijų, renginių tašką, kaip Kanai Prancūzijoje. Ir tai visai įmanoma. Tik reiktų nuoseklaus bent dešimtmečio darbo, konkretaus valdžios plano, privataus sektoriaus iniciatyvos. Tačiau toks bendradarbiavimas, bendrų planų kūrimas galimas tik esant stabiliai situacijai, o ne kada panorėjus keičiant mokestines ir kitas veiklos sąlygas verslo atstovams.“
