Maršrutiniais miesto autobusais važinėjantys panevėžiečiai netrukus turėtų netekti amo, kai vairuotojo paprašys parduoti bilietą. Savivaldybės politikams bus teikiamas projektas gerokai pabranginti autobusuose parduodamus vienkartinius bilietus. Svarstoma, kad jie galėtų kainuoti 80 centų arba net eurą vietoj šiuo metu esamų 64 ct.
Autobusų parkas sumojo, kaip priversti keleivius taupyti – nespėjusieji nusipirkti bilieto spaudos kioske, autobuse už jį gali pakloti net iki euro. T. Šiaudinio nuotr.
Tokį siūlymą inicijuojantis Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas aiškina, kad šitaip siekiama išgelbėti vairuotojus nuo vargo ir gaišaties skaičiuojant monetas.
Pasak įmonės vadovo, tik apie 15 proc. visų nuperkamų maršrutinių miesto autobusų vienkartinių bilietų įsigyjama iš vairuotojų. Iš tų bilietų daugiau nei pusė įsigyjama už lengvatinę kainą – 32 ct.
Nors autobusuose parduodamų bilietų dalis nėra didelė, tačiau, pasak R. Petukausko, vairuotojams tenkantis konduktoriaus darbas kelia problemų – rizikuojama eismo saugumu, nesilaikoma grafikų.
„Įmonė netoleruoja autobusų vėlavimų, bet dar blogiau, jei važiuodamas vairuotojas ne žiūri į kelią, o krapštosi skaičiuodamas centus“, – siūlymą suapvalinti vienkartinių bilietų kainą motyvuoja R. Petukauskas.
Kuo brangiau, tuo geriau
Nors smulkių monetų problemą išspręstų kainos suapvalinimas į mažesniąją pusę – iki 60-ies centų, direktorius skaičiuoja, kad dėl to Autobusų parkas per metus netektų maždaug 30 tūkst. Eur pajamų ir mieste vežti keleivius būtų nuostolinga.
R. Petukauskas nemato prasmės bilietus branginant tik simboliškai – iki 70 ct. Anot jo, toks kainos apvalinimas neišgelbėtų vairuotojų, nes dauguma autobusuose nuperkamų lengvatinių bilietų kainuotų 35 ct.
Direktoriaus nuomone, problemą išspręstų drastiškas kainos pakėlimas iki 80 centų ar net iki euro. Anot jo, tokia praktika jau seniai taikoma didžiuosiuose miestuose. Vilniuje vairuotojo autobuse parduodamas bilietas kainuoja eurą, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – 80 ct.
„Mes suprantame, kad suapvalinus kainą iš vairuotojų būtų nupirkta mažiau bilietų. To ir siekiama. Mūsų tikslas paskatinti bilietus pirkti spaudos kioskuose“, – „Sekundei“ teigė R. Petukauskas.
Perkant ne iš vairuotojo miesto maršrutinių autobusų bilietų kainos išliktų tos pačios: spaudos kioskuose vienkartinis bilietas kainuotų 52 ct, lengvatinis su 50 proc. nuolaida – 26 ct, su 80 proc. nuolaida – 10 ct. Mėnesinių bilietų kainos taip pat nesikeistų. Pastarąjį kartą Panevėžio maršrutinių autobusų bilietų kainos keltos prieš ketvertą metų.
Už bilietus primoka vairuotojai
Apvalinti kainą ir šitaip gelbėti nuo smulkių centų skaičiavimo, pasak R. Petukausko, reikalauja ir įmonės vairuotojus vienijančios profesinės sąjungos. Nors bilietais autobuse prekiaujantiems vairuotojams tenka 11 proc. parduotos sumos priedas prie pagrindinio atlyginimo, jie tvirtina konduktoriais dirbti nebenorintys.
Vienos iš trijų Panevėžio autobusų parke veikiančių profesinių sąjungų pirmininkas Stasys Petrauskas sako per dieną autobuse parduodantis bilietų vidutiniškai už 10–15 Eur.
Tačiau ekonominės naudos iš to vairuotojas nejaučia. Anot jo, suskaičiavus parduotus bilietus ir už juos surinktus pinigus, dažniausiai pritrūksta kelių eurų. Trūkumą vairuotojai padengia iš savo kišenės.
„Pabandykite tamsoje atiduoti grąžą centais. Skaičiuojame apgraibomis“, – teigia S. Petrauskas.
Anot jo, retas keleivis pasivargina suskaičiuoti tiek, kiek kainuoja bilietas. Perkantieji bilietą už 64 ct dažniausiai vairuotojai paduoda vieną eurą, o važinėjantieji lengvatinėmis sąlygomis vietoj 32 ct bruka 50 ct monetą.
„Paprašyti suranda ir du, ir keturis centus, bet mažai tokių kultūringų, kurie duoda lygiai tiek, kiek reikia “, – sako vairuotojas.
Keleiviai pinigų neskaičiuoja
S. Petrauską stebina, kad nors vienkartinis bilietas kioske kainuoja 12 centų pigiau, autobusuose jų kaskart parduodama daugiau. Kai kurie iš vairuotojo įsigyja net po keletą bilietų.
„Anksčiau matydavau, kaip išlipę iš autobuso eina iki spaudos kiosko, vadinasi, ten bilietų prisiperka. Dabar drožia pro šalį, o įlipę į autobusą perka bilietą, tarsi tas dvylikos centų skirtumas nieko nereikštų. Turi tie žmonės pinigų“, – išvadą daro S. Petrauskas.
Anot jo, daugiausia vienkartinių bilietų parduodama 7-ojo, 11-ojo maršrutų autobusuose, važiuojantiems tankiai apgyvendintomis Beržų, Staniūnų gatvėmis, kuriose nėra spaudos kioskų.
S. Petrauskas pritaria, kad iš anksto nepasirūpinusiesiems bilietu būtų kertama per kišenę. Vairuotojo nuomone, jam ir kolegoms darbą politikai palengvintų, jei išdrįstų autobuse perkamą bilietą pabranginti net iki euro.
„Mes esame vairuotojai, o ne konduktoriai, ir visai nesistengiame kuo daugiau parduoti bilietų“, – tvirtina profesinės sąjungos lyderis.
Kaimynai naudojasi elektroniniu bilietu
Šiaulių keleivių vežimo įmonės „Busturas“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko teigimu, 80 ct kainuojantys vienkartiniai bilietai, parduodami vairuotojo, šiame mieste visiškai nepopuliarūs. Tačiau, pasak įmonės vadovo, dar labiau pasiteisino šią vasarą Šiaulių maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema.
Nors Šiauliuose, kaip ir Panevėžyje, gyventojų sparčiai mažėja, įvedus elektroninio bilieto sistemą keleivių padaugėjo. V. Seiracko nuomone, taip nutiko dėl griežtos kontrolės. Įdiegta naujovė atskleidė netikėtus keleivių piktnaudžiavimo mastus.
„Elektroninio bilieto įdiegimui labiausiai prieštaravę keleiviai, ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus žmonės, anksčiau prisirinkdavo komposteriu pažymėtų, bet kontrolės nepatikrintų bilietų, o įlipus tikrintojams iš prisirinktų 8-ių variantų vienas vis tiek tikdavo. Taip sėkmingai važinėdavo nemokamai. Tai buvo masinis piktnaudžiavimas. Net neabejoju, kad ir kitur tas veikia“, – „Sekundei“ teigė V. Seirackas.
Susimokės skubantieji
Panevėžio autobusų parko siūlymui branginti iš vairuotojų perkamus vienkartinius bilietus pritaria ir Savivaldybės keleivinio transporto organizavimo komisija. Jai vadovaujantis vicemeras Aleksas Varna mano, kad toks projektas gali būti teikiamas jau artimiausiame Tarybos posėdyje.
„Pabrangimas panevėžiečiams nebūtų skausmingas, nes nuolatiniams keleiviams, perkantiems bilietus spaudos kioskuose, kainos nesikeis. Brangų bilietą iš vairuotojo keleivis pirks tik išimtiniais atvejais, kai jam netikėtai ir skubiai reikia pavažiuoti viešuoju transportu“, – mano A. Varna.
Statomas naujas Autobusų parkas
R. Petukausko teigimu, keliant autobusuose parduodamų bilietų kainą siekiama išgelbėti vairuotojus nuo konduktorių darbo. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Po ilgos pertraukos šie metai pirmieji, kai Panevėžio autobusų parkui keleivių vežimas vietiniais maršrutiniais autobusais atnešė pelną.
Įmonė nuostolių išvengė, nors, jos duomenimis, nuo 2006-ųjų maršrutiniais autobusais važinėjančių panevėžiečių sumažėjo 2,5 karto. Keleivių mažėjimą R. Petukauskas sieja ne tik su pesimistinėmis Panevėžio demografinėmis tendencijomis. Anot jo, per pastarąjį dešimtmetį miesto gatvėse gerokai padaugėjo lengvųjų automobilių.
Pagerėjusius įmonės ekonominius rodiklius bendrovės direktorius aiškina įsigijus dujomis varomus autobusus sumažėjusiomis degalų sąnaudomis, etatų sumažinimu, taikomu lengvatiniu PVM tarifu bei konkurencijos nebuvimu – nemažą dalį keleivių iš Savivaldybės įmonės atimdavo prieš šešetą metų panaikinti maršrutiniai miesto taksi.
Autobusų parkas rengiasi jau po savaitės pradėti per 3000 kv. m pastato – gamybinių ir administracinių patalpų po vienu stogu – statybas Beržų gatvėje. Savivaldybės įmonei jos kainuos 2,3 mln. Eur be PVM.
Pasak R. Petukausko, į naująsias patalpas planuojama persikraustyti kitų metų rugsėjo 1-ąją. Panevėžio autobusų parkas įsipareigojęs dabartinius savo „rūmus“ – per 13 tūkst. kv. m angarą ir keturių aukštų beveik 1500 kv. m administracinį pastatą – užleisti prieš metus juos įsigijusiam prekybos tinklui „Lidl Lietuva“. Kol parko autobusai tebestovi parduotuose angaruose, o darbuotojai dirba „Lidl“ nupirktuose kabinetuose, tol prekybos tinklas nenusiteikęs sumokėti už pirkinį.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
