Sostinės „Vyturio“ mokykloje trečios klasės mokiniai sprendžia matematikos užduotį naudodamiesi specialiais kompiuteriais.
„Vyturio“ pradinės mokyklos 3d klasėje matematikos žinių patikrinimo diena. Išdalinusi užduotis, pradinukų mokytoja Neringa Vaškevičiūtė paskelbia patikrinimo pradžią. Trečiokėliai puola skrupulingai spręsti užduotis. Praeina dešimt minučių, paskutinis mokinys įrašo savo atsakymus, patikrinimas baigtas. Tą pačią akimirką klasės mokytoja jau žino, kaip sekėsi kiekvienam jos auklėtiniui ir kur dažniausiai jie klupo. Kaip per tokį trumpą laiką galima surengti žinių patikrinimą ir gauti rezultatus? Tam reikia pasitelkti kompiuterius ir mokymosi procesui pritaikytas programas.
Vilniuje veikiančią „Vyturio“ pradinę mokyklą galima vadinti išskirtine. Tai pirmoji mokykla šalyje, kurioje nuo praėjusių metų pabaigos vykdomas bandomasis pradinio ugdymo projektas pasitelkus specialius kompiuterius ir programinę įrangą. Dvidešimt keturis edukacinius kompiuterius „Classmate PC“ mokyklai skyrė bendrovė „Intel“.
Naudoti klasėse skirtas kompiuterių „Classmate PC“ rinkinys susideda iš 24 mokiniams skirtų kompiuterių, mokytojo kompiuterio, belaidžio tinklo infrastruktūros ir specialių edukacinių programų. Kasdienių užsiėmimų metų mokytojas iš savo kompiuterio gali teikti užduotis mokiniams, stebėti, kaip jiems sekasi jas atlikinėti, iš karto gauti ir analizuoti apibendrintus rezultatus.
Kita vertus, pasak G. Vaidelio, šiuo metu skaitmeninių edukacinių priemonių šalyje nėra tiek jau mažai – jų priskaičiuojama apie 4 tūkstančius.
Artimiausiu metu dar 48 tokiais kompiuteriais galės naudotis dviejų pagrindinių mokyklų Alytuje ir Šiauliuose moksleiviai. Šiuos įrenginius papildomai nupirko Švietimo ir mokslo ministerija, siekianti išbandyti naujoviškų mokymosi priemonių taikymą ugdymo procese.
Kaip teigė Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, „Intel“ kompiuteriai yra ne vienintelės technologijos, kurios išbandomos šalies mokyklose. Iš viso naujoviškos mokymo priemonės adaptuojamos ir išbandomos 6 šalies mokyklose, vienoje pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje jau išbandyti planšetiniai kompiuteriai „iPad“.
Didina motyvaciją mokytis
Paklaustas apie bandomųjų projektų rezultatus, G. Vaidelis teigė, kad daryti galutines išvadas apie technologijų įtaką mokymosi pasiekimams dar anksti, tačiau kai kurie teigiami technologijų aspektai pastebimi nuo pat pradžių.
„Labai daug rutininių darbų mokytojui atsimeta, o pamokos dinamika daug didesnė, ko trūkumą mokiniai šiandien įvardija kaip didžiausią ugdymo proceso trūkumą. Kitas dalykas, kad mokiniai į kompiuterį pradeda žiūrėti ne tik kaip į žaidimų įrenginį, o ir kaip į mokymosi priemonę“, – aiškino G. Vaidelis. Jis pridūrė, kad mokytojai teigia pastebintys didesnį mokinių įsitraukimą ir motyvaciją į užduotis, atliekamas pasitelkus kompiuterius, tai ateityje turėtų teigiamai paveikti ir mokymosi rezultatus.
Tiesa, skatinti naudotis naujoviškomis priemonėmis pamokose labiau reikia ne mokinius, o pačius mokytojus. Kaip portalui IQ pasakojo „Vyturio“ mokyklos direktorė Aušra Drumstienė, naujovišką mokymosi įrangą per savo pamokos mielai pasitelkia ir daugiau šios mokyklos mokytojų, mokykla iš viso turi 7 interaktyvias lentas, tačiau direktorė teigė žinanti mokyklų, kuriose moderni įranga dulka sandėliuose, nes jų mokytojai linkę pasikliauti tradiciniais ugdymo metodais.
Ribotas turinys pamokoms
Naivu tikėtis, kad mokytojai patys taptų programuotojais ir kurtų specialias programas. Todėl mokymuisi skirti kompiuteriai klasėse greičiausiai išpopuliarės tada, kai nestigs užduotims pamokose pritaikyto turinio. Kita vertus, pasak G. Vaidelio, šiuo metu skaitmeninių edukacinių priemonių šalyje nėra tiek jau mažai – jų priskaičiuojama apie 4 tūkstančius.
„Vyturio“ mokykloje esantiems kompiuteriams edukacinę programinę įrangą pateikė bendrovė „Young Digital Planet“, mokymosi procese taip pat naudojami interneto ištekliai, tarp kurių – edukacinių išteklių portalas „Intel skoool“ (skoool.com). Pastarąją priemonę, kurią sudaro matematikos ir gamtos mokslams skirti ištekliai, sukūrė „Intel“.
Pasak „Intel“ atstovų, didžiausias „skoool“ pranašumas yra lankstumas, nes tinklalapio išteklius lengva panaudoti įvairiuose pasaulio regionuose, įvairiomis kalbomis ir panaudojant skirtingas įrangos platformas. Kaip teigė „Intel“ atstovas Lietuvoje Ramūnas Domarkas, ši platforma siūlo naujų galimybių ne tik mokykloms ir mokiniams, bet ir šalies IT specialistams, kurie gali kurti edukacines programas ir vėliau platinti jas visame pasaulyje.
