Blogiau nei užkampyje
Kai Lietuva didžiuojasi esanti labiausiai Europoje kompiuterizuota valstybė, keliasdešimt tūkstančių lankytojų ir milžiniškus knygų fondus skaičiuojančioje bibliotekoje kompiuteriai atlieka tik interjero akcentų paskirtį.
Didžiausiame Panevėžio apskrities vaikų ir jaunimo literatūros centre darbo sąlygos – blogesnės nei dažnoje atokaus kaimo bibliotekėlėje, teturinčioje mažiau nei 150 skaitytojų, tačiau – bent penkis veikiančius kompiuterius. Vaikų ir jaunimo literatūros centras skaičiuoja apie 40 tūkst. lankytojų per metus, tačiau iš keliolikos įstaigos kompiuterių geriausiu atveju įjungiamas vienas.
Ant stalų išrikiuota išmanioji technika – tik butaforija. Elektrikai kategoriškai uždraudė naudotis moderniosiomis technologijomis, kol bus pakeista prieš keliasdešimt metų įrengta elektros instaliacija.
Surado dešimt priežasčių
Vaikams ir jaunimui skirta biblioteka ryžosi jautrius intelektualus šokiruojamam žingsniui – prie įėjimo, šalia panevėžietės dailininkės Emilijos Taločkienės dovanotų paveikslų iškabino originalų plakatą su išvardytomis 10 priežasčių, kodėl patalpoms kuo skubiau reikalingas remontas.
Tarp išvardytųjų kompiuteriai nepaminėti. Mat kai bibliotekininkai kabino plakatą, dar nežinojo, kad prie lyjant varvančių lubų, žiemą patalpose tvyrančios vos 10–12 laipsnių šilumos, nudėvėtos grindų dangos, slepiančios pratrintą linoleumą, prisidės dar viena bėda.
Centro direktorė Gema Dromantienė pripažįsta, kad renkant plakatui vietą būta abejonių, ar meno darbų pašonė – tinkama erdvė išsakyti skauduliams.
Tačiau kaip dar pranešti apie griūvantį kultūros židinį, kai bibliotekininkų pagalbos šauksmų negirdi nei įstaigos tiesioginė valdžia – Kultūros ministerija, nei Panevėžyje išrinkti Seimo nariai?
„Mums visiškai negėda pasakyti, ką skauda. Bet labiausiai pribloškė ir pritrenkė, kad kompiuterių, kuriuos vaikai gulte apguldavo, ateityje iš viso neplanuojama įjungti“, – pabrėžė G.Dromantienė.
Elektros energijos tiekėjų negailestingą verdiktą, kad kompiuterius jungti draudžiama, bibliotekininkai išgirdo maždaug prieš porą mėnesių. Draudimą pažadėta atšaukti tik tada, kai bus pakeista elektros instaliacija. Pasak G.Dromantienės, tai kainuotų apie 160 tūkst. litų.
„Kaip paaiškinti mus atakuojantiems vaikams, kodėl kompiuteriai nenaudojami? Geriausiu atveju įjungiame vieną, bet tada negalime naudoti jokių kitų elektros prietaisų, net arbatos išsivirti neįmanoma, nes elektros saugiklius išmeta. Net baisu žmogui pasakyti, kad šiais laikais taip gyvena biblioteka“, – „Sekundei“ pasakojo direktorė.
Bibliotekoje vaikai šurmuliuos net vasarą – įstaiga per projektus gavo keliasdešimt tūkstančių litų įvairiems užsiėmimams. Bibliotekininkams teks suktis kaip išmano be kompiuterių.
Prezidentei neparodė
G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai priklausantis Vaikų ir jaunimo literatūros centras Aukštaičių gatvėje gyvuoja keturis dešimtmečius. Tiek laiko įstaiga nė karto nebuvo rimtai remontuota.
Joje besilankantys skaitytojai ironizuoja, kad greitai į šią biblioteką gidai galės vesti Panevėžį aplankiusius turistus apžiūrėti sovietmečio palikimo – rėmuose vos besilaikančių senų langų, nuvarvėjusių sienų. O žiemą iš didmiesčių suvažiavę svečiai galėtų patys patirti, koks stiprus jaunųjų panevėžiečių troškimas skaityti, jei bibliotekoje palinkę prie knygų net vaikai ištveria vos 12 laipsnių šilumos. Vaikai ir skaito, ir pamokas ruošia nenusivilkdami paltų.
Visą straipsnį
skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 26 d. dienraštyje „Sekundė“
arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. G.Dromantienė
pripažįsta, kad renkant originaliam plakatui vietą būta abejonių, ar meno darbų
pašonė – tinkama erdvė išsakyti skauduliams.
