Biurų daugės
Brangstantis skolinimasis, lėtėjanti Lietuvos ekonomikos plėtra palietė ir komercinių patalpų sektorių. Tiek nekilnojamojo turto nuomos, tiek pardavimo rinkose yra jaučiamas kiek sumažėjęs potencialių pirkėjų ir nuomininkų susidomėjimas siūlomais objektais. Tačiau, kitaip nei būsto sektoriuje, kainos išlieka stabilios.
„Apskritai komercinių patalpų rinka laikoma stabilesne nei būsto. Šiame sektoriuje paklausai mažiau įtakos turi emocijos, gandai ar nepagrįsti lūkesčiai, todėl ir kainų pokyčiai labiau pagrįsti ir atspindi šalies ekonomikos rezultatus“, – teigia Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Pasak įmonės specialisto, lėtėjant šalies ūkio plėtrai nemažai pirkėjų ir nuomininkų tapo atsargesni ir gerokai konservatyviau nei anksčiau vertina savo ateities perspektyvas. Tačiau plėtotojams, kurių projektai jau pasiekė baigiamąjį įgyvendinimo etapą, šiuo metu pernelyg baimintis nederėtų – dauguma jau baigiamų ar užbaigtų objektų „demonstruoja“ įspūdingus užimtumo rezultatus.
Peržvelgus informaciją apie 2009–2012 m. naujus biurų patalpų projektus, atrodytų, kad rinkai gresia akivaizdus perteklius.
2008 metų pabaigoje bendras visų modernių biurų plotas sostinėje sudarys beveik 350 tūkstančių kvadratinių metrų. Maža to, per ateinančius ketverius metus Vilniuje planuojama pastatyti ir įrengti dar 300 tūkstančių kvadratinių metrų biurams tinkamo ploto. Taigi 2012 metais pasiūla turėtų išaugti beveik dvigubai.
Vis dėlto, pasak „Ober-Haus“ specialisto, ne visiems projektams lemta būti įgyvendintiems.
Ypač griežta bankų finansavimo politika ir mažėjanti biurų paklausa veikiausiai lems, kad dienos šviesą išvys daugiausia 30–40 procentų geriausių projektų.
„Akivaizdu, kad Lietuvos komerciniai bankai, iškėlę itin aukštus reikalavimus statytojams, atliks savotiško kokybės barjero vaidmenį ir neleis rinkos perpildyti abejotinos kokybės bei funkcionalumo projektais“, – sakė S.Vagonis.
Panevėžys atsilieka
Lėtėjantis šalies ekonomikos augimas veikia ir pamažu smunkantį susidomėjimą biuro patalpomis bei mažėjantį potencialių nuomininkų optimizmą.
„Jei šalies ekonomika ir toliau lėtės, įmonės stengsis kuo labiau mažinti išlaidas, susijusias su patalpų išlaikymu. Todėl greičiausiai bus priimami sprendimai keltis į pigesnes patalpas arba, pasibaigus nuomos sutartims, aktyviau derėtis su dabartinių patalpų savininkais“, – mano S.Vagonis.
UAB „Ober-Haus“ statistikos duomenys rodo, kad šiuo metu Vilniuje biuro patalpų užimtumas jau veikiančiuose verslo centruose yra rekordiškai didelis – 98–99 procentai. Iki 2008 metų pabaigos duris atvėrus naujiems biurų pastatams, Vilniuje šis rodiklis gali jau sumažėti iki 95 procentų, o iki 2009-ųjų pabaigos, rinkoje papildomai atsiradus dar daugiau biurų, šis rodiklis gali kristi iki 92 procentų ir būtų toks, koks buvo 2003 metais.
„Reikia pripažinti: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje modernių biurų pasiūla pastebimai auga, o Šiauliuose ir Panevėžyje šiuolaikinių verslo centrų beveik nėra ir vargu ar šis sektorius plėsis artimiausioje ateityje“, – tvirtino S.Vagonis
Sąlygas diktuos
nuomininkai
Iki šiol tebevykstanti sparti modernių prekybos patalpų plėtra ir lėtėjantis ekonomikos augimas gali atsiliepti tiek prekybinių patalpų užimtumui, tiek jų nuomos kainoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Anksčiau pastatų savininkams pavykdavo visas prekybines patalpas išnuomoti iki jų atidarymo. Šiandieninėje rinkoje toks scenarijus mažiau tikėtinas. Statytojams turbūt jau nepavyks taip lengvai surasti nuomininkų naujiems projektams, todėl artimiausiu metu vargu ar galima prognozuoti prekybinių patalpų nuomos kainų augimą – veikiausiai nuomos kainos išliks stabilios arba netgi šiek tiek sumažės“, – apie ateities tendencijas kalbėjo S.Vagonis.
Specialisto manymu, lėtėjantis gyventojų vartojimas ir auganti prekybos plotų konkurencija tikriausiai skatins prekybos centrų savininkus lanksčiau žiūrėti į nuomininkų keliamus reikalavimus, ieškoti naujų prekės ženklų, keisti ar bent jau tobulinti prekybos centrų koncepciją, kad lankytojų nesumažėtų.
Iki 2009 metų pabaigos modernių prekybinių patalpų rinkoje plėtros lyderio pozicija tarp Lietuvos didmiesčių atiteks Šiauliams, kur vienam gyventojui teks daugiau nei kvadratinis metras bendro šiuolaikinių prekybinių patalpų ploto. Labiausiai įtakos tam turės baigiamas statyti Šiaulių „Akropolis“.
Vilniuje, nepaisant duris atversiančių vienų didžiausių Lietuvoje prekybos centrų „Panorama“ ir „Ozas“ (jų nuomojamas plotas atitinkamai 50000 kv. m ir 60000 kv. m), prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui, bus „tik“ 0,71 kvadratinio metro, arba 30 procentų mažiau nei Šiauliuose.
„Verslo vartų“
inf.
