Versle – kažkas ne
taip
Paslaugų versle Panevėžyje vyrauja nesąžininga konkurencija. Taip tvirtina kai kurių grožio salonų savininkai, kaip ir pridera, registravę komercinę veiklą ir pagal 2006 metų sausio 1 dieną įsigaliojusį naują Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą turintys mokėti nekilnojamojo turto mokestį Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nesąžiningos konkurencijos, kaip teigia pašnekovai, esmė ta, kad tikrai ne visų kirpyklų bei grožio salonų, įsikūrusių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, savininkai deklaruoja tokią veiklą, kokią vykdo: kai kurie verslininkai, turintys verslo liudijimą, savo negyvenamų patalpų, kuriose anksčiau buvo butai, nėra įvardiję kaip komercines. Vadinasi, jie paprasčiausiai sumoka atitinkamoms įmonėms už komunalines paslaugas ir išvengia nekilnojamojo turto mokesčio.
Skundas dėl esamos situacijos pasiekė ir miesto valdžią. Tarybos narys Laimutis Sėdžius, sutikdamas su tuo, kad Panevėžyje yra nemažai kirpyklų, mokančių mokesčius lyg tai būtų gyvenamosios patalpos, jam adresuotą raštą perdavė Savivaldybės administracijai. Politikas neabejoja, kad paslaugų versle iš tikrųjų yra kažkas ne taip. Administracijos direktorių Visvaldą Matkevičių raštas gerokai suintrigavo. Jo tvirtinimu, jei iš tikrųjų taip yra, kaip teigiama, situacija turi keistis: užsiimti tuo pačiu verslu sąlygos privalo būti visiems vienodos. Pasidomėti tuo V.Matkevičius pavedė Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjui Antanui Stokai.
Kas darys tvarką –
neaišku
Vienas iš problemą išsakiusių verslininkų ir pats kreipėsi į miesto Savivaldybę, apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinį priežiūros departamentą, tačiau aiškaus atsakymo, kodėl vieni privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, o kitiems leidžiama dirbti jo nemokant, taip ir neišgirdo. „Domėjausi, galbūt ir aš savo grožio saloną galiu įvardyti kaip nekomercines, o tiesiog negyvenamas patalpas, tačiau man buvo pasakyta, kad ne“, – nesupranta nelygybės principo žmogus. – Kai paklausiau, kodėl kitiems tokie dalykai leidžiami, gavau atsakymą, kad taip neturėtų būti, kad reikia daryti tvarką toje srityje, bet kada ta tvarka bus ir kas ją imsis įgyvendinti, pasakyti niekas nesiryžo“.
Pašnekovas piktinasi ir tuo, jog kai kurių kirpyklų savininkai yra įsigudrinę verslo liudijimus įsigyti tik kuriam laikui su pertraukomis, nors veiklą vykdo nuolatos. Kalbėjusysis abejoja, ar tokių verslininkų veikla yra tikrinama. „Kai paslaugų versle dedasi tokie dalykai, kokia gali būti kalba apie panašius paslaugų įkainius? Suvienodinti jų neįmanoma dėl nevienodai patiriamų išlaidų“, – lieja nuoskaudą verslininkai.
„Sekundė“ bent kelių grožio salonų ir kirpyklų savininkų, veiklą vykdančių daugiabučiuose, pabandė pasiteirauti, ar jų veikla yra registruota kaip komercinė ir ar jiems privalu mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Nors žurnalistams buvo paminėtos kelios įstaigos, iš kurių nereikalaujama tokio mokesčio, tik vienos iš jų savininkė, turinti grožio saloną Projektuotojų g., pripažino, jog taip ir yra. Kiti savininkai tikino mokestį turintys mokėti.
Pripažino, kad situacija
kebli
Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus kelių daugiabučiuose įsikūrusių salonų ir kirpyklų adresus ir pasidomėjus, ar tų įstaigų savininkai tikrai deklaruoja komercinę veiklą, ši pateikė tik bendrą iki šių metų vasario 5 dienos Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikusių juridinių ir fizinių asmenų skaičių: Panevėžio skyriui deklaracijas yra pateikę 1258 juridiniai ir 121 fizinis asmuo. Dėl konkretaus nekilnojamojo turto paskirties išaiškinimo siūlyta kreiptis į valstybinę įmonę Registrų centrą.
Šios įmonės atstovas spaudai Aidas Petrošius teigia žinantis, kad Lietuvoje realiai yra tokia situacija, apie kurią prakalbo kirpyklų savininkai. Pasak jo, tuo metu, kai dar šalyje nebuvo visa apimančio teisinio mokesčių reglamentavimo, kai kurie asmenys gyvenamuosiuose butuose ėmėsi vykdyti vienokią ar kitokią veiklą, taip ir nepakeitę buvusių gyvenamųjų patalpų paskirties. Tą veiklą jie tęsia. Iki šiol valstybė, anot atstovo spaudai, apeliavo į piliečių sąžiningumą, tikėdamasi, kad tie asmenys, kurie turimas patalpas naudoja komercinei veiklai ir iš jos gauna pajamų, susipras, jog privalo mokėti įstatymu reglamentuotą nekilnojamojo turto mokestį, bet, matyt, vien to neužtenka. Reikia dėti bendras pastangas, kad vykdantieji komercinę veiklą ją įteisintų. Juk čia kalbama, pasak A.Petrošiaus, apie mokesčius valstybei, o tai yra svarbu. Jei yra tokių verslininkų, kurie vykdo komercinę veiklą, bet veiklos paskirtį įvardija kitaip, tai dar nereiškia, kad jie atleisti nuo mokesčio. Ir Teritorijų planavimo bei statybos priežiūros inspekcijos neturėtų leisti vykdyti komercinės veiklos tam nepritaikytose patalpose.
Jei bandys, išsiaiškins
A.Petrošius įsitikinęs, kad ilgainiui Lietuvoje atsiras institucijų, kurios panaikins šitą nelygybės principą. Registrų centro atstovas spaudai garantavo: jei kuriame nors mieste atsirastų politinė valia išsiaiškinti, ar tas asmuo, kuriam priklausytų, yra įregistravęs komercinę veiklą, per Registrų centrą tai nustatyti nekiltų jokių kliūčių. Verslą kontroliuojančioms institucijoms užtikus nesąžiningų verslininkų, jos nesunkiai gali prieiti prie valstybinės įmonės duomenų bazės.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Panevėžio miesto ir rajono skyriaus vedėjas Marijonas Dambrauskas teigia: jeigu butas yra pertvarkytas į negyvenamas patalpas ir jame vykdoma veikla, tos patalpos turi būti įvardijamos kaip komercinės. Remiantis verslininkų teiginiais, pasiteiravus, kodėl tokiu reikalavimu vadovaujasi ne visi, M.Dambrauskas paklausė: „O kas leidžia pažeidinėti įstatymus?“
Mokesčiai – Mokesčių
inspekcijai
Miesto Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Stoka, kuriam V.Matkevičius teigė pavedęs išsiaiškinti minėtą reikalą, vakar tvirtino kol kas negavęs jokio pavedimo. Skyriaus vadovo įsitikinimu, kontroliuoti turi tikrai ne Savivaldybė – miesto Taryba tik tvirtina mokesčių tarifus ir suteikia mokesčių lengvatas. Teisė administruoti mokesčius Savivaldybei nesuteikta – ją turi Valstybinė mokesčių inspekcija. Jei yra konkrečių faktų dėl vengimo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, pasak A.Stokos, juos verslininkai turėtų pateikti pastarajai institucijai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme juk numatyta atsakomybė už įstatymo reikalavimų pažeidimus: nustatyta tvarka gali būti skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai.
Įvairių valdininkų pabandžius pasiteirauti, galbūt egzistuoja kokios nors išimtys, atsižvelgiant į kurias pagal verslo liudijimus grožio paslaugas teikiančių įstaigų savininkams leidžiama daugiabučiuose vykdyti veiklą, neįvardijant jos komercine, neišgirdome jokio aiškaus atsakymo. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Švietimo konsultavimo skyriaus vyresnioji specialistė Vaidevutė Kaušpėdienė teigė, kad verslo liudijimas neatleidžia fizinių asmenų nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Bet AVMI inspekcija, pasak specialistės, neišduoda leidimų veiklai vykdyti, todėl negali žinoti, ar visi asmenys, kuriems priklauso, yra įregistravę Registrų centre komercinę veiklą. Mokestis renkamas iš tų, kurie yra deklaravę apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.
Kontrolės ir kratosi, ir
vykdo
Pasidomėjus, ar AVMI tikrina kirpyklas ir grožio salonus, kad nustatytų, ar tarp jų savininkų nėra tokių, kurie vykdo komercinę veiklą, bet jos nėra įregistravę, V.Kaušpėdienė patikino, kad tai – ne AVMI kompetencija. Tačiau vėliau AVMI atstovė spaudai Rita Skavičienė informavo, kad AVMI nustato tuos gyventojus, kurie turi komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, už kurį turi mokėti įstatyme numatytą mokestį. Jei asmuo jo nemokės, identifikavus tai, jam teks mokėti delspinigius bei atsakyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. O pastarajame numatytos baudos iki 500 Lt.
Kaip aiškina AVMI specialistai, gyventojai nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančius administracinės, maitinimo, paslaugų (įskaitant kirpyklas), prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statinius, nepriklausomai nuo to, ar tie statiniai yra naudojami ekonominėje ar individualioje veikloje, jeigu jie neperduoti naudotis juridiniams asmenims. Išvardinti statiniai priklauso būtent komercinės paskirties statiniams. Iš tokių asmenų gautas nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į tų savivaldybių biudžetus, kurių teritorijoje yra nekilnojamasis turtas. Mokestis apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kuriuos parengia Registrų centras, nurodytą mokestinę vertę.
2006 m. nustatytas mokesčio tarifas, kaip teigiama AVMI pateiktoje informacijoje, yra 1 proc., o 2007 m. – nuo 0,3 iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 0,5 proc. mokesčio tarifą.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Stoka
tvirtina, kad kontroliuoti, ar visi sąžiningai moka mokesčius, priklauso ne
Savivaldybei, bet mokesčius administruojančiai įstaigai.
