Kolekciją dovanos kaimynams
Kelis tūkstančius atvirukų per gyvenimą sukaupusi pensininkė Donata Paukštelienė savo kolekcija pasiryžusi pasidalyti su kitais daugiabučio gyventojais. Kas mėnesį panevėžietė užrašo ir išsiunčia apie dvidešimt atvirukų gimtadienius švenčiantiems trylikaaukščio kaimynams. Vis dėlto pašto dėžutėje rasti dar sovietinius laikus menantį atviruką panoro ne visi – gerumą nešančiai moteriai išduoti savo gimimo datų nesutiko dvi daugiabučio šeimos.
Prieš penketą metų iš Joniškio rajono į gimtąjį Panevėžį
sugrįžusios Donatos Paukštelienės kasdienis rūpestis – neužmiršti gimtadienius
švenčiantiems daugiabučio kaimynams laiku išsiųsti sveikinimo atviruko.
Į užtarnautą poilsį išėjusios buvusios bibliotekininkės ir pedagogės kolekcijoje – 4000 pačių įvairiausių atvirukų. Kiekvienam moteris rūpestingai parenka, jos nuomone, tinkamiausią: suaugusiajam – pražydusį gėlėmis, vaikui – su švelnių gyvūnų atvaizdais.
„Gal ir velykinių išteksiu visiems pasiųsti“, – vartydama pluoštą atvirukų svarsto D.Paukštelienė.
Moteris gerai pamena pirmąjį atviruką savo kolekcijai gavusi dar 1949-aisiais dovanų iš kiemo draugės – lakūnų dukra paliko prisiminimą apie save išvykdama su tėvais gyventi į Maskvą.
„Man patikdavo atvirukus pirkti. Ir nebrangūs jie buvo – atverčiamas, celofaniniu viršeliu ir dar su voku kainavo tik 11 kapeikų. Visada rinkdavausi tik gražesnius ir daugiau nei reikia – vieną pasilikdavau, kitus išsiųsdavau“, – pasakoja D.Paukštelienė.
Sutuoktinis Algirdas tvirtina, kad ir jis grožėdavosi žmonos kolekcija.
„Jei būtų nepatikę, seniai būčiau palikęs. Aplinkui daug našlių“, – pašmaikštauja vyras.
Ir tuojau pat juokais priduria buto duris laikąs užrakintas – kad jo geroji žmona, namų židinio sergėtoja pas kitą nesumanytų išeiti.
Sveikinimų neišmeta
Pačiai kolekcininkei mieliausi mažučiai atverčiami atvirukai.
Anot moters, dabar pirkti spalvotus paveikslėlius kolekcijai – per brangu, tačiau retkarčiais neatsispiria savo aistrai ir nepagaili lito kito gražesniam.
„Žmogui niekada negana“, – juokiasi D.Paukštelienė.
Nors atvirukus išstumia moderniosios technologijos ir ranka rašytus sveikinimus keičia trumpas pokalbis telefonu ar kelių eilučių elektroninis laiškas, D.Paukštelienės šeimoje puoselėjamos senosios sveikinimo tradicijos.
„Labai daug gaunu atvirukų visokiomis progomis ir iš giminaičių, ir iš šeimos draugų“, – džiaugiasi moteris.
Nė vieno per visą gyvenimą gauto sveikinimo D.Paukštelienė nėra išmetusi į šiukšlių dėžę. Visi saugomi, kartais pavartomi, ir širdį tuomet sušildo malonūs prisiminimai apie juos atsiuntusius brangius žmones.
„Taip gera pasidaro, mane kartais jaudina prisiminimai“, – išduoda D.Paukštelienė.
Plačiau skaitykite
2009 m. kovo 7 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
„Kur reikės juos dėti, kai manęs nebeliks – negi laužą kurti?“ –
atvirukų kolekciją kaimynams išdalyti pasiruošusi
D.Paukštelienė.
