Nusileidžia
universitetams
Kolegijos šiais metais sulaukė itin mažo populiarumo. Paaiškėjus stojusiųjų į kolegijas rezultatams, tapo aišku, kad du tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos.
Nors atsirado specialistų, tai įvertinusių kaip kolegijų fiasko, Švietimo ir mokslo ministerija stojimo rezultatus vertina palankiai ir kolegijų stiprinimo politikos atsisakyti neketina.
„Krepšelių pasiskirstymas atspindi realų studentų pasirinkimą“, – yra sakęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Dabar jau aišku, kad studentai pasirinko universitetus, kolegijas palikdami nuošalyje. Iš visų dalyvavusiųjų bendrajame priėmime į universitetus stojo du trečdaliai, o kolegijose studijuoti norėjo tik 12 tūkstančių jaunuolių.
Pranas Žiliukas, vadovaujantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) bendrajam priėmimui, likusius be studentų krepšelius įvertino kaip aiškų visuomenės verdiktą.
Kolegijose net keturiasdešimt procentų
technologinių mokslų programų liko neužpildytos.
Pasak LAMA bendrojo priėmimo organizavimo prezidento, kolegijų tinklas yra per platus, jam skiriama per daug dėmesio. Dėtų vilčių šis sektorius nepateisino – pasirodė nepaklausus ir nevykdantis misijos tarnauti darbo rinkai.
P.Žiliukas pareiškė, kad gaila valstybės lėšų, kuriomis bus finansuojamos probleminės kolegijų programos. Ten galimybę gauti krepšelį turi net visai prastus pažymius turintys abiturientai.
Rezultatai verti
šampano
Visai kitomis nuotaikomis gyvena Panevėžio kolegija. Stojančiųjų skaičius nenusileidžia pernykščiam, visos studijų programos surinko būtinąjį studentų minimumą, nors kolegijos vadovybė turėjo abejonių dėl kai kurių programų tęstinumo galimybių.
Sudėjus atskiro ir bendrojo stojimo prašymus, pakviestųjų studijuoti nuo šių metų rugsėjo yra apie 550.
„Bijojome dėl pedagogikos programų, dėl technologijų srities. Bet kompiuterinės technikos specialybės netgi labai gražūs skaičiai. Šiemet diegėme naują turizmo ir laisvalaikio vadybos programą. Nors ji nauja ir niekam nežinoma, taip pat atrado save rinkoje“, – sėkme džiaugėsi laikinai einanti direktorės pareigas Birutė Dalmantienė.
Kolegijos vadovė pasidžiaugė, kad šiųmetės stojimo taisyklės finansuojamoms vietoms leido pasiskirstyti laisviau, tačiau kasmečiai studijų programų lyderiai nesikeitė.
Visada populiari buvusi kineziterapijos specialybė šiemet dar labiau išsiveržė į priekį, nuolatinio studentų susidomėjimo sulaukiančios buhalterinė apskaita ir verslo vadyba ir šiemet buvo tarp geidžiamiausių.
„Esu labai patenkinta ir ketinu šįvakar gerti šampaną“, – puikiai nusiteikusi buvo B.Dalmantienė.
Pasak jos, reikia palaukti rugpjūčio mėnesio, kai į kolegiją suvažiuos studentai ir bus aišku, kiek vietų lieka laisvų. Tuomet bus organizuojamas antras priėmimo etapas. Fakto, kad liko nepanaudota du tūkstančiai visoms kolegijoms skirtų krepšelių, direktorė nelaiko neuniversitetinių mokyklų silpnumo ženklu.
„Tai reikia vertinti labai ramiai, nes taip būdavo kasmet. Studentai kaip visada nevykusiai save įvertino. Visi nori būti vadybininkais su gražiu kostiumu. Bet jie ateis į protą“, – sulaukti per papildomą priėmimą stojančiųjų į technologinius mokslus tikisi B.Dalmantienė.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 29 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
A.Repšio nuotr. Išgyveno. Pirmą kartą bendrajame priėmime dalyvavusios Panevėžio kolegijos rezultatai nenuvylė: minimumo ribą peržengė visos, net ir silpnesnėmis laikytos studijų programos.
