Mažeikių naftos perdirbimo įmonė lenkų koncernui „PKN Orlen“ niekada nebuvo gardus kąsnelis. Dabar jis apkarto taip, kad prabilta apie bendrovės bankrotą.
Pastaruoju metu iš naujienų pranešimų buvo galima susidaryti įspūdį, kad pagrindinis „Orlen Lietuvos“ bėdų kaltininkas – valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri nesutinka derėtis dėl palankesnių naftos gaminių vežimo geležinkeliais tarifų.
Konkretesnius pageidavimus „Orlen Lietuvos“ atstovai buvo išdėstę šalies ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui adresuotame laiške. Jame bendrovė nurodė esą prašiusi dabartinius „Lietuvos geležinkelių“ taikomus tarifus sumažinti maždaug 16 proc., litais tai būtų apie 35 mln.
Skirtingos interpretacijos
Vis dėlto „Lietuvos geležinkelių“ atstovai į šį konfliktą žvelgia kiek kitaip. Kaip žurnalui IQ paaiškino įmonės atstovas spaudai Vidmantas Gudas, „Orlen Lietuva“ pageidavo gauti tokius pačius tarifus, kokiais naftos produktus gabena Baltarusijos bendrovės, nors jai teikiamų paslaugų spektras platesnis.
„Lietuvos geležinkeliams“ paprašius pateikti oficialų prašymą taikyti tokius pačius tarifus ir gabenimo sąlygas, kuriomis naudojasi baltarusiai, „Orlen Lietuvos“ atstovai to nepadarė. Tuomet valstybės įmonė sulaukė naujo pageidavimų ir reikalavimų sąrašo, kuris, bendrovės skaičiavimais, jai būtų kainavęs apie 100 mln. litų. Kadangi bendra Mažeikių įmonei suteiktų paslaugų vertė praėjusiais metais buvo apie 230 mln. litų, akivaizdu, kad tokį reikalavimą patenkinti ir nepatirti nuostolių būtų sudėtinga.
„Lietuvos geležinkeliai“ naftos perdirbimo įmonei siūlė tarifo nuolaidą, kuri sudaro apie 30 mln. litų. „Orlen Lietuvos“ vertinimu, tai ne nuolaida, o tik sutikimas nekelti gabenimo kainos, kuri nuo šių metų pradžios numatyta didesnė Vyriausybei priėmus nutarimą dėl pavojingų krovinių vežimo.
„Valstybės valdoma bendrovė pasiūlė atsisakyti 13 proc. nuo didesnio tarifo ir tai viešai pateikė kaip 30 mln. litų vertės nuolaidą per vienus metus. Tačiau mes tikimės bazinių tarifų nuolaidos, kuri būtų apskaičiuota nuo 2013 m. lygio. Labai sunku laikyti pasiūlymą rimtu, kai pirmiausia tarifai padidinami, o po to siūloma nuolaida“, – teigė „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ paslaugų sutartį pasirašė 2009 m., kai Mažeikių įmonę jau valdė lenkų koncernas „PKN Orlen“. Susitarimo trukmė – 15 metų.
Beje, be konflikto su geležinkelių bendrove, „Orlen Lietuva“ užsitraukė ir darbuotojų rūstybę. Nepavykus su vadovybe susitarti dėl naujos kolektyvinės darbo sutarties, profsąjunga pranešė, kad bendrovės darbuotojai ima ruoštis streikui. Todėl sąmyšio įmonėje artimiausiu metu padaugės.
Nuostolingas pirkinys
Praėjusių metų „Orlen Lietuvos“ veiklos rezultatai liudija, kad krovinių vežimo geležinkeliais tarifai toli gražu nėra pagrindinė bendrovės bėdų priežastis. Net tuo atveju, jei geležinkeliais kroviniai būtų gabenami nemokamai, ji vis tiek dirbtų nuostolingai.
Kaip rodo pastarųjų 15 metų Mažeikių įmonės veiklos rezultatai, sėkmės formulę joje buvo pavykę atrasti tik rusams. Didžiausią istorijoje pelną bendrovė gavo 2003–2005 m., kai ją valdė Rusijos naftos koncernas „Jukos“. Nuostolingai dirbančią gamyklą iš amerikiečių 2002-ųjų pabaigoje perėmę rusai vos per kelerius metus šimtamilijoninius nuostolius sugebėjo pakeisti daugiau kaip 800 mln. litų siekiančiu pelnu.
Pirkinys Mažeikiuose koncernui „PKN Orlen“ kainavo daugiau kaip 2,6 mlrd. JAV dolerių, o, įvertinus investicijas, jam lenkai iš viso išleido per 3,4 mlrd. JAV dolerių (apie 8,5 mlrd. litų). Tačiau jau 2006-aisiais bendrovės pelnas sumenko iki 197 mln. litų ir mažėjo toliau, 2009–2011 m. ji dirbo nuostolingai.
Labai sunku laikyti pasiūlymą rimtu, kai pirmiausia tarifai padidinami, o po to siūloma nuolaida.
Kai jau atrodė, kad 2012-aisiais pavyko persilaužti ir uždirbti, 2013 m. ji vėl krito į duobę. Sudėjus bendrovės pastarųjų aštuonerių metų rezultatus gaunamas neigiamas rezultatas – apie 57 mln. litų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kiek sumokėta už įmonę, ji turėjo atnešti bent 700–800 mln. litų pelno kasmet.
Rusų sėkmės formulė buvo paprasta – veikiantis „Družbos“ naftotiekis, per kurį žaliava Mažeikių bendrovę pasiekdavo palankesniu tarifu, ir kitokia naftos rinka. Per pastaruosius keletą metų pasaulyje padaugėjo naujų į eksportą orientuotų naftos perdirbimo įmonių. Taip pat didžiausioms energijos išteklių vartotojoms JAV pradėjus naudoti vietoje išgaunamas skalūnų dujas šioje rinkoje pastebimai sumažėjo tradicinių naftos produktų paklausa. „Dėl tokios situacijos vyksta ilgalaikis spaudimas maržoms, o naftos produktų rinkų perspektyvos išlieka pesimistinės“, – apie nedžiuginančią prognozę kalbėjo I. Fąfara.
Sprendimų paieškos
Kaip IQ patvirtino Mažeikių bendrovės vadovas, lenkų koncernas „PKN Orlen“ nagrinėja Lietuvoje veikiančios antrinės įmonės ateitį ir šiuo metu neatmetamas joks variantas. IQ išskyrė keturis galimus gamyklos ateities scenarijus, iš kurių labiausiai tikėtini du – bendrovė toliau balansuos ties bankroto riba arba bankrutuos.
Pati „Orlen Lietuva“ daugiausia viliasi šalies valdžios ir verslo partnerių pagalbos. Bendrovė teigia suprantanti, kad kai kuriais atvejais pastariesiems gali tekti atsisakyti dalies pelno, bet esą toks sprendimas gali būti toliaregiškesnis, jei jis padės užtikrinti gamyklos veiklos tęstinumą.
Iš šalies Vyriausybės pirmiausia tikimasi pagalbos derantis su „Lietuvos geležinkeliais“. Toks prašymas pagrįstas ir greičiausiai gali būti patenkintas. Vis dėlto tarifus galima sumažinti tik tiek, kad tai „Lietuvos geležinkeliams“ nebūtų nuostolinga. Priešingu atveju valstybės įmonei būtų užkrauta dar viena socialinė funkcija, finansuojama iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Kitokio pobūdžio valstybės pagalba „Orlen Lietuvai“ kaip verslo subjektui sunkiai įsivaizduojama. Kaip savo komentare yra nurodęs advokatų kontoros LAWIN asocijuotasis teisininkas Karolis Kačerauskas, tiek skirta parama, tiek mokesčių lengvatos gali būti palaikytos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimu ir sulaukti Europos Komisijos dėmesio.
Jei išsipildytų blogiausias scenarijus, Lietuva netektų vienos stambiausių įmonių. Tiesa, šalies mastu jos bankrotas didelių nepatogumų nesukeltų, nes degalus būtų galima importuoti iš kitų valstybių, o mokesčių atžvilgiu nacionalinis biudžetas didelių nuostolių nepatirtų. Vis dėlto Mažeikiams, kuriuose įsikūrusi gamykla, tai būtų skaudus smūgis ir nedarbas gerokai išaugtų, sumažėtų bendras gyvenimo lygis šiame regione. Bendrovės bankrotas „PKN Orlen“ koncernui gali pasirodyti kaip strategiškai palankesnė išeitis, negu ją parduoti investuotojui iš Rusijos ar restruktūrizuoti jos veiklą.
Keturi scenarijai
1 Veiklos tęstinumas
Įmonei pasiseks susitarti dėl palankesnių krovinių gabenimo tarifų su „Lietuvos geležinkeliais“, dar labiau optimizuoti savo veiklą. Bet mažai tikėtina, kad jai pavyks pasiekti tokius veiklos rezultatus, už kuriuos pirkdamas gamyklą sumokėjo lenkų koncernas. Toliau dirbdama bendrovė susidurtų su naujais iššūkiais ir nepalankia padėtimi pasaulinėje naftos rinkoje, todėl jai ir toliau gali reikėti vyriausybės ar verslo partnerių pagalbos.
2 Bankrotas
Jeigu gamyklą būtų nuspręsta uždaryti, darbo netektų apie 1,5 tūkst. žmonių. Dar keli tūkstančiai darbo vietų būtų prarasta kitose srityse. Su įmone susijęs verslas netektų maždaug 1,2 mlrd. litų užsakymų per metus. „Sodros“ biudžetas nesulauktų apie 40 mln. litų įmokų, o įtakos valstybės biudžetui beveik nebūtų, nes įmonėje pagamintus degalus pakeistų importuojami, už kuriuos vis tiek būtų mokami akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai.
3 Naujas investuotojas
Žurnalas IQ dar prieš ketvertą metų rašė apie galimą „Orlen Lietuvos“ pardavimą rusų investuotojams. Vis dėlto ši prognozė nepasitvirtino ir vargu ar išsipildys, nes aplinkybės parduoti Mažeikių įmonę tapo dar nepalankesnės. Ją lenkų koncernas būtų priverstas parduoti gerokai pigiau. Be to, taip „PKN Orlen“ į regioną pakviestų tiesioginį konkurentą, o situacija rinkoje ir taip įtempta.
4 Veiklos restruktūrizavimas
Vienintelis perspektyvus sprendimas yra keisti įmonės veiklos kryptį – perorientuoti ją į naftos chemijos produktų gamybą. Inovatyvių chemijos produktų paklausa pasaulyje didėja, todėl ši sritis turi nemažą plėtros potencialą. Tačiau tam reikia didelių investicijų, naujų specialistų, o „PKN Orlen“ koncernas išleisti dar kelis milijardus litų tam, kas iki šiol nešė tik nuostolius, gali būti nepasirengęs.
