Profilaktinių tyrimų
nauda
Vis labiau pradedama suprasti, kad nuo gydytojo nedaug priklauso paciento sveikata. Pirmiausia ji turi rūpėti pačiam žmogui. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo daugiau galima padėti.
Įvertinant sveikatos būklę ypač daug reikšmės turi tikslūs tyrimai, atliekami moderniose laboratorijose. Be jų šiuolaikinė medicina niekaip negalėtų išsiversti. Pacientui daug naudingiau periodiškai išsitirti profilaktiškai, nei laukti, kol prispaus liga.
Laiku pastebėjus neigiamus organizmo pokyčius, galima sustabdyti ligos raidą. Tada reikia daug mažiau pastangų ir lėšų.
Viešosios įstaigos „Medicina practica“ laboratorijose kasmet nuo rudens iki liepos mėnesio vyksta įvairios sveikatos profilaktikos akcijos, jose gausiai dalyvauja ir panevėžiečiai. Todėl malonu pastebėti, kad mūsų mieste jau yra daug žmonių, kurie patys rūpinasi savo sveikata.
Gali palyginti rezultatus
Šiuo metu vyksta sveikatos profilaktikos akcija „Apsaugok širdį nuo „blogojo“ cholesterolio!“ Jos metu atliekama lipidograma, kuri padeda kontroliuoti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.
Lipidograma – tai keturių kraujo riebalų: bendrojo, „gerojo“ (didelio tankio), „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio ir trigliceridų ištyrimas. Norint tikrai tiksliai išsitirti, reikėtų prieš tai būti nevalgius bent 12 valandų.
Tokios akcijos organizuojamos du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Tokiu būdu žmogus gali ne tik sužinoti savo lipidogramos rezultatus, bet ir pamatyti, kaip jam sekėsi sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Juk jau žinoma, kad būtent šis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir prišaukia ligą.
„Gerasis“ cholesterolis gaminamas kepenyse ir saugo organizmą. Todėl nesigydysime, jei bendras cholesterolis padidės „gerojo“ sąskaita.
Siūloma sureguliuoti mitybą
„Medicina practica“ laboratorijos vadovai teigia, jog apie 95 proc. atėjusių išsitirti panevėžiečių jau žino lipidogramos atlikimo svarbą. Todėl dabar žmonėms dažniausiai kyla klausimai, kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.
Be abejo, pirmasis žingsnis – sureguliuoti savo mitybą. Iš pat pradžių reikia sumažinti suvalgomo cukraus (angliavandenių) kiekį. Deja, angliavandeniai sudaro didžiąją dalį įvairiausių dietų, todėl nieko nuostabaus, kad daugelio žmonių cholesterolis yra išbalansuotas.
Daug angliavandenių turintis maistas neturi cholesterolio ar riebalų, bet jis stimuliuoja cholesterolio gamybą. Virškinant tokį angliavandenių turintį maistą: baltąjį cukrų, iš miltų pagamintus grūdinių kultūrų produktus ir kt. – jis labai greitai paverčiamas paprastu cukrumi, kuris gerokai padidina ir cholesterolio kiekius kraujyje.
O visos skaidulų turinčios daržovės ir vaisiai (ypač uogos) savo cukrų „paleidžia“ daug lėčiau, todėl jos yra daug sveikesnės ir netgi mažinančios cholesterolio kiekį.
Iš savo valgiaraščio reikia pašalinti visą greitą (ypač riebaluose virtą), technologiškai apdorotą maistą, baltą duoną (batoną), makaronus, saldumynus ir kitus angliavandenius.
Norint subalansuoti cholesterolio kiekį, siūloma vartoti česnakus, ciberžoles, žaliąją arbatą, žuvų taukus, produktus, kurie turi niacino (vitamino B3), beta sitosterolių (augalinių riebalų iš sojų ar ryžių), tirpiųjų skaidulų (citrusų pektinų ir kt.). Tinka daržovės, avižos, sėlenos, sojų baltymai.
Tyrimai taip pat parodė, kad cholesterolio dalių santykis priklauso ir nuo maitinimosi dažnumo. Todėl siūloma valgyti 5 ar 6 kartus per dieną.
Oskaras Valius
