Gėrimai, kuriuose yra daug cukraus, didina arterinį kraujospūdį ir gali būti pavojingi hipertonikams. Tokią išvadą priėjo britai kardiologai.
Mokslininkų duomenimis, kiekviena saldaus gėrimo porcija (200–250 g) didina sistolinį arterinį kraujospūdį 1,6 mm gyvsidabrio stulpelio. Tačiau ir tai dar ne viskas. Žmonės, negalintys gyventi be saldžių gazuotų limonadų ir kitų gėrimų su cukrumi, perdien gauna 400 vadinamųjų tuščių kalorijų daugiau. Tuščiomis jos vadinamos todėl, kad tokios kalorijos netampa „degalais“ organizmui, o kaupiasi ant juosmens ir klubų.
Saldūs gėrimai greičiau suteikia pasisotinimo jausmą. Dėl to jų mėgėjai neretai atsisako visaverčio maisto, turtingo vitaminų ir mikroelementų.
Specialistai išsiaiškino, kad žmonėms, per dieną išgeriantys daugiau kaip 0,5 litro saldaus gazuoto gėrimo, labai dažnai tenka diagnozuoti kalcio, magnio ir kalio – elementų, būtinų kraujagyslėms, širdžiai ir normaliai medžiagų apykaitai, – deficitą.
Suprantama, jokiu būdu negalima kategoriškai teigti, kad visi saldūs gėrimai yra blogis. Jeigu esate hipotonikas, saldi juodoji arbata – puikus būdas rytais padidinti kraujospūdį. O džiovintų vaisių kompotas stimuliuoja širdies darbą.
Priešingai – kraujospūdį mažina rūgštelėję gėrimai (taip nutinka dėl to, kad dauguma vaisinių rūgščių – spazmolitikai, tai yra plečia kraujagysles).
Raudonasis arba baltasis sausas vynas, atskiestas mineraliniu vandeniu santykiu 1:2, didina kraujagyslių tonusą ir padeda atsikratyti įtampos.
Stiprūs alkoholiniai gėrimai (degtinė, konjakas, viskis, tekila) iš pradžių išplečia kraujagysles, bet paskui sukelia spazmus. Be to, bet koks alkoholis sustiprina širdies kraujagyslių sistemai skirtų vaistų poveikį, taigi pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Alus didina kasai ir kartu pilvo ertmės organų bei širdies kraujagyslėms tenkantį krūvį. O jeigu prie alaus dar patiekiama sūri užkandėlė, kraujospūdis būtinai šoktelės.
Saldus vynas ir vermutas taip pat didina kraujospūdį. Šie gėrimai gali sukelti ir alergines reakcijas – dėl jų sudėtyje esančios didelės koncentracijos fermentų, žolelių ir vaisių.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
