Kokie asmenybės bruožai susiję su ilgaamžiškumu

Ilgą ir sveiką gyvenimą lemia ne vien paveldėti genai. Vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aplinkai, gyvenimo būdui, socialiniams ryšiams ir net žmogaus asmenybės bruožams.

Naujas Sardinijoje atliktas tyrimas atskleidė, kokiomis savybėmis pasižymi aktyvūs ir gerą psichologinę savijautą išlaikantys senjorai.

Tiesa, mokslininkai pabrėžia: tyrimas neįrodo, kad tam tikras charakteris savaime pailgina gyvenimą.

Tačiau smalsumas, atvirumas naujovėms, atsakingumas ir gebėjimas įveikti sunkumus gali paskatinti žmogų išlikti aktyvų, bendrauti ir rūpintis savimi. O tai svarbu norint geriau jaustis vyresniame amžiuje.

Ilgaamžiškumą lemia ne tik genai

Žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių aplinkybių. Genai turi reikšmės, ypač kalbant apie išskirtinį ilgaamžiškumą, tačiau mokslininkai nesutaria, kokia tiksliai gyvenimo trukmės dalis yra paveldima.

Didelę įtaką taip pat daro mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, išsilavinimas, socialinė ir ekonominė padėtis, aplinkos tarša bei galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Naujausi tyrimai rodo, kad daugeliui su senėjimu susijusių ligų aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai gali būti ne mažiau svarbūs už genetinį polinkį.

Tačiau ar gyvenimo trukmę ir savijautą senatvėje gali paveikti žmogaus charakteris? Į šį klausimą mėgino atsakyti Kaljario universiteto Sardinijoje mokslininkai.

Tyrė Sardinijos „mėlynosios zonos“ gyventojus

Centrinė ir rytinė Sardinijos dalis vadinama viena iš pasaulio „mėlynųjų zonų“. Taip apibūdinamos vietovės, kuriose užfiksuota neįprastai daug labai garbaus amžiaus sulaukusių žmonių.

Tyrime dalyvavo 125 namuose gyvenantys 71–101 metų žmonės. Jų amžiaus vidurkis siekė 80,1 metų. Iš jų 55 gyveno Sardinijos „mėlynojoje zonoje“, o 70 – netolimoje kaimiškoje vietovėje, kuri šiai zonai nepriskiriama.

Abi grupės buvo panašios pagal amžių, lyčių pasiskirstymą, socialinę ir kultūrinę aplinką bei bendrą pažintinių gebėjimų lygį. Tyrėjai vertino dalyvių asmenybės bruožus, psichologinę savijautą, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, gebėjimą įveikti sunkumus ir laisvalaikio įpročius.

Vertino penkis pagrindinius asmenybės bruožus

Dalyvių charakteris buvo vertinamas pagal psichologijoje plačiai naudojamą Didžiojo penketo modelį. Jį sudaro penki asmenybės bruožai:

atvirumas patirčiai – smalsumas, domėjimasis naujovėmis ir noras mokytis;

sąmoningumas – atsakingumas, organizuotumas, savidrausmė ir gebėjimas siekti tikslo;

ekstraversija – polinkis bendrauti, aktyvumas ir socialumas;

sutarumas – geranoriškumas, atjauta, noras bendradarbiauti;

neurotiškumas – polinkis dažniau nerimauti, patirti įtampą ir neigiamas emocijas.

Paaiškėjo, kad atvirumas patirčiai, sąmoningumas ir sutarumas buvo susiję su geresne psichologine savijauta bei aktyvesniu laisvalaikiu.

Sąmoningesni žmonės buvo labiau patenkinti gyvenimu ir geriau susidorodavo su kasdieniais sunkumais. Atviresni naujai patirčiai dalyviai pasižymėjo geresne emocine savijauta, dažniau ieškojo tinkamų problemų sprendimo būdų ir daugiau laiko skyrė prasmingai veiklai. Geranoriškumas ir sutarumas taip pat buvo siejami su didesniu pasitenkinimu gyvenimu.

Ryškaus ryšio tarp ekstraversijos ir geresnės savijautos tyrėjai nenustatė. Tai reiškia, kad ilga ir visavertė senatvė nebūtinai priklauso nuo to, ar žmogus yra itin kalbus ir mėgsta dideles kompanijas.

Išsiskyrė smalsumu ir gebėjimu įveikti sunkumus

Sardinijos „mėlynosios zonos“ gyventojai buvo atviresni naujai patirčiai nei kontrolinės grupės dalyviai. Jie taip pat geriau atpažino bei išreiškė savo emocijas ir veiksmingiau susidorodavo su sunkumais.

Tokie žmonės dažniau ieškojo problemos sprendimo, kreipdavosi pagalbos, palaikė socialinius ryšius ir stengdavosi prisitaikyti prie dėl amžiaus atsirandančių apribojimų.

Mokslininkai mano, kad šie gebėjimai gali padėti žmogui ilgiau išlaikyti savarankiškumą. Užuot visiškai atsisakę veiklos, vyresni žmonės pasirenka tai, ką dar gali atlikti, prisitaiko prie pasikeitusių galimybių ir randa naujų būdų dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Aktyviam laisvalaikiui skyrė beveik dvigubai daugiau laiko

Vienas aiškiausių skirtumų buvo dalyvių užimtumas. „Mėlynosios zonos“ gyventojai protą arba kūną lavinančiai veiklai vidutiniškai skyrė 11,3 valandos per savaitę. Kitos Sardinijos vietovės gyventojai – 6,8 valandos.

Tai galėjo būti skaitymas, sportas, vaikščiojimas, darbas sode, bendruomeninė veikla, žaidimai ar kiti protą ir kūną stimuliuojantys užsiėmimai. Daugelis šių veiklų buvo atliekamos kartu su kitais žmonėmis.

Tyrėjų teigimu, atvirumas naujovėms ir gebėjimas prisitaikyti gali skatinti žmogų išlikti aktyvų. Savo ruožtu prasminga veikla, judėjimas ir bendravimas gali padėti išsaugoti geresnę emocinę savijautą.

Nerimastingumas siejosi su prastesniu savo sveikatos vertinimu

Didesnis neurotiškumas – polinkis į nerimą, emocinį nestabilumą ir neigiamas mintis – buvo susijęs su prasčiau vertinama su sveikata susijusia gyvenimo kokybe.

Tačiau tai nereiškia, kad nerimastingas žmogus būtinai gyvens trumpiau ar dažniau sirgs. Tyrimas negali atsakyti, kas šiuo atveju yra priežastis, o kas – pasekmė.

Gali būti, kad nuolatinis nerimas blogina savijautą ir trukdo tinkamai rūpintis sveikata. Tačiau taip pat įmanoma, kad sveikatos problemų turintys žmonės natūraliai dažniau nerimauja ir prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę.

Be to, nedidelis rūpestingumas dėl sveikatos kartais gali būti naudingas: paskatinti laiku kreiptis į gydytoją, laikytis gydymo rekomendacijų ir vengti rizikingo elgesio. Vis dėlto atskiri tyrimai nepateikia vienareikšmių įrodymų, kad vadinamasis sveikas neurotiškumas savaime ilgintų gyvenimą.

Charakteris nėra likimas

Asmenybės bruožai nėra paprastas receptas, garantuojantis ilgą gyvenimą. Žmogus gali būti smalsus ir sąmoningas, tačiau sirgti sunkiomis ligomis. Lygiai taip pat uždaresnis ar nerimastingesnis žmogus gali sulaukti labai garbaus amžiaus.

Vis dėlto kai kurios savybės turi įtakos kasdieniams pasirinkimams. Sąmoningi žmonės dažniau laikosi gydytojų rekomendacijų, planuoja savo veiklą ir vengia rizikingo elgesio. Smalsūs žmonės lengviau atranda naujų pomėgių, mokosi ir palaiko protinį aktyvumą. Gebėjimas įveikti stresą padeda nepasiduoti susidūrus su ligomis ar sumažėjusiu savarankiškumu.

Ankstesnių tyrimų apžvalgos taip pat rodo, kad didesnis sąmoningumas siejamas su mažesne ankstyvos mirties rizika. Tačiau šią sąsają gali paaiškinti ne pats charakterio bruožas, o su juo susiję sveikesni įpročiai ir atsargesnis elgesys.

Išvadų nereikėtų suabsoliutinti

Sardinijoje atliktas tyrimas buvo palyginti nedidelis ir apėmė tik kaimiškų vietovių gyventojus. Dalyviai buvo gana savarankiški, gyveno savo namuose ir neturėjo ryškaus pažintinių gebėjimų sutrikimo. Todėl rezultatų negalima automatiškai pritaikyti visiems senjorams, miestų gyventojams ar slaugos įstaigose gyvenantiems žmonėms.

Be to, tyrimas buvo vienkartinis – mokslininkai dalyvius įvertino tik tam tikru metu ir nestebėjo jų daugelį metų. Todėl neįmanoma įrodyti, kad nustatytos charakterio savybės pailgino gyvenimą ar apsaugojo sveikatą.

Tyrėjai taip pat nerado reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių bendros su sveikata susijusios gyvenimo kokybės. Skyrėsi pirmiausia atvirumas naujovėms, emociniai gebėjimai, sunkumų įveikimo būdai ir įsitraukimas į aktyvų laisvalaikį.

Ką galime pritaikyti kasdieniame gyvenime?

Tyrimo rezultatai nepateikia stebuklingos ilgaamžiškumo formulės, tačiau primena, kad aktyvi senatvė prasideda gerokai anksčiau. Nebūtina kopti į kalnus ar imtis sudėtingų sporto treniruočių. Naudinga reguliariai vaikščioti, dirbti sode, skaityti, mokytis naujų dalykų, spręsti užduotis, susitikti su artimaisiais ir įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Svarbu ne tik kuo nors užsiimti, bet ir išsaugoti smalsumą, domėjimąsi aplinka bei norą prisitaikyti prie pokyčių. Amžėjimo sustabdyti negalime, tačiau galime stengtis, kad vėlesni gyvenimo metai būtų aktyvesni, savarankiškesni ir prasmingesni.

Parengta pagal 2026 metais žurnale „International Journal of Applied Positive Psychology“ paskelbtą Kaljario universiteto mokslininkų tyrimą.