Panevėžio miesto savivaldybė rengia strateginį miesto plėtros planą 2014-2020 metams. Viena iš dalių – švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos studija, kurią atliko UAB „Civitta“. Miesto švietimo įstaigų vadovams ir darbuotojams, savivaldybės vadovams ir specialistams pristatytoje studijoje išanalizuota Panevėžio miesto švietimo srities situacija 2007-2012 m., pateikti palyginimai bei rekomendacijos dėl švietimo ir mokslo įstaigų tobulinimo krypčių. Analizės rezultatai parodė, jog opiausia Panevėžio miesto švietimo problema – per didelis bendrojo ugdymo įstaigų patalpų skaičius.
Mieste esančių švietimo įstaigų tinklas neatitinka esamai dabartinei švietimo padėčiai, kadangi buvo kurtas gerokai anksčiau ir planuotas daug didesniam mokinių skaičiui. Šiuo metu mokinių skaičius lyginant su 2005 m. yra sumažėjęs trečdaliu, mokyklos sparčiai tuštėja. Savivaldybė nėra pajėgi finansuoti viso bendrojo ugdymo įstaigų aplinkos lėšų poreikio. Kadangi vaikų kasmet mažėja, tad neišvengiamai reikia imtis priemonių bendrojo ugdymo įstaigų tinklui optimizuoti. Kuo ilgiau bus atidėliojamas sprendimas, tuo skaudesnių ir politiškai nepalankesnių priemonių teks imtis vėliau.
„Permainos švietime liečia daug interesų grupių: mokinius, tėvus, mokytojus, politikus, todėl tai yra socialiai labai jautri tema. Visgi suvokiant, jog Panevėžio miesto bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pokyčiai yra neišvengiami, reikia ieškoti būdų, kaip rasti patį palankiausią visoms pusėms sprendimo būdą. Todėl remiantis šia studija bus kuriamas konkretus planas, numatomi strateginiai tikslai“, – sako Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.
Studijos rengėjai, siekiant tobulinti švietimą ir ugdymą Panevėžio mieste, siūlo 3 strategines kryptis: orientacija į vaiką, efektyvų valdymą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą. Siūloma didesnį dėmesį skirti mokinio ugdymui, o ne įstaigų pastatų išlaikymui. Tą padaryti galima tik mažinant dabar neužpildytų ir neracionaliai veikiančių įstaigų skaičių. Vien ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mieste galėtų likti 25-27, iš šiuo metu veikiančių 30. Panevėžio miestui 2017-2020 m. pakaktų 12-14 bendrojo ugdymo mokyklų, priklausomai nuo mokyklų dydžio (šiuo metu yra 22).
Dar viena kryptis – mokytojų skaičiaus optimizavimas. Dėl sparčiai mažėjančio mokinių skaičiaus šiuo metu Panevėžio mieste mokytojų krūvis mažėja – mokytojai nėra užtikrinti dėl savo darbo vietos ateityje. Tai skatina mokytojų nepasitenkinimą ir motyvacijos mažėjimą. Lygiai taip pat pastebima mokytojų senėjimo tendencija. Jeigu struktūriškai mokytojų problema nebus sprendžiama, dabartiniams mokytojams trūks motyvacijos dėl darbo vietos ir krūvio neužtikrintumo, o jauniems pedagogams nepakaks paskatų ateiti dirbti į Panevėžio miestą. Tad siūloma didinti mokytojų motyvaciją ir užtikrintumą darbo vieta.
Studijoje numatomos priemonės efektyvesniam švietimo įstaigų valdymui. Siūloma diegti centralizuotą buhalterinės apskaitos sistemą, skatinti lyderystę mokyklose, efektyviau valdyti turtą bei spręsti ateityje atsilaisvinusių pastatų pardavimą ar panaudojimą.
Pasak studijos rengėjų, jei nieko nebus daroma, po 5 metų laisvų vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose išlaikymas savivaldybei kasmet kainuos 2,4 mln. Lt., pastatų techninė būklė ilgainiui neatitiks pageidaujamų ugdymo sąlygų – reikės milijoninių investicijų. Mokymo patalpų bendrojo ugdymo įstaigose dydis viršys poreikį ~50 proc. ir perteklinių pastatų išlaikymas savivaldybei kasmet kainuos ~ 6 mln. Lt. Kasmet po 3-4 mln. augs įsiskolinimas AB „Panevėžio energija“, mokytojų atlyginimas bus 20 proc. mažesnis nei galėtų būti turint pilną krūvį, o po 10 metų staiga reikės pasamdyti apie 400 mokytojų.
Artimiausiu metu ši studija ir priemonės bus svarstomos su visomis švietimo srities interesų grupėmis – įstaigų vadovais, darbuotojais, profsąjungomis ir kt. Sprendimai bus priimami tik bendrai aptarus visoms pusėms priimtinus būdus.
Panevėžio miesto savivaldybės inf.
