Kokia arbata gali padėti nuo galvos skausmo?

Galvą gali pradėti skaudėti dėl daugybės priežasčių – nuovargio, streso, miego trūkumo, ilgo darbo prie kompiuterio, nereguliaraus valgymo ar skysčių trūkumo.

Kartais norisi ne iš karto griebtis tabletės, o pirmiausia išbandyti paprastesnes priemones – pailsėti, išgerti vandens ar puodelį šiltos arbatos.

Kai kurie augalai iš tiesų turi medžiagų, kurių poveikis skausmui, uždegimui ar migrenos simptomams yra tiriamas. Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: tai, kad tyrimuose veiksmingas buvo augalo ekstraktas ar eterinis aliejus, dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės silpnas arbatos puodelis.

Tad kurią arbatą verta rinktis, kai skauda galvą?

Ramunėlių arbata – kai galvą spaudžia po įtemptos dienos

Ramunėlių arbata turbūt viena pirmųjų, apie kurias pagalvojame norėdami nusiraminti. Ji neturi kofeino, yra švelnaus skonio ir dažnai geriama vakare.

Tačiau patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad ramunėlių arbata tiesiogiai malšina galvos skausmą ar migreną, nėra.

Todėl teiginiai, kad ramunėlės veikia kaip natūralus vaistas nuo galvos skausmo, būtų per drąsūs.

Vis dėlto puodelis šilto gėrimo, ramybė ir poilsis gali būti naudingi, jeigu galvą pradėjo skaudėti po įtemptos dienos.

Ramunėlės šiuo atveju veikiau yra atsipalaidavimo ritualo dalis, o ne nuskausminamasis vaistas.

Reikia nepamiršti ir to, kad ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją, ypač žmonėms, jautriems astrinių šeimos augalams. Aprašyta ir galima sąveika su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu bei raminamaisiais.

Mėtų arbata – maloni, tačiau geriau ištirtas mėtų aliejus

Pipirmėtės dažnai rekomenduojamos esant įtampos tipo galvos skausmui – tam, kuris jaučiamas tarsi galvą veržtų lankas.

Ir šiuo atveju svarbi detalė: mokslinių įrodymų turime ne tiek apie mėtų arbatą, kiek apie išoriškai naudojamą pipirmėčių aliejų.

Klinikiniuose tyrimuose 10 proc. pipirmėčių aliejaus tirpalas, tepamas ant kaktos ir smilkinių, sumažino įtampos tipo galvos skausmą.

Pati pipirmėčių arbata paprastai laikoma saugia. Tad kai skauda galvą po įtemptos dienos, ji gali būti malonus gėrimas, tačiau gydomojo poveikio iš jos tikėtis nereikėtų.

Vaistinis skaistenis – daugiau vilčių migrenos profilaktikai

Lietuvoje augantis vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) angliškai vadinamas feverfew. Jo žiedai primena mažas ramunėles, o liaudies medicinoje augalas nuo seno vartojamas galvos skausmui.

Tai vienas iš nedaugelio augalų šiame sąraše, gana rimtai tyrinėtų migrenos kontekste.

Vis dėlto rezultatai nėra vienareikšmiai. JAV Nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras nurodo, kad kai kurie tyrimai rodo galimą migrenos priepuolių dažnio sumažėjimą, tačiau bendri duomenys išlieka prieštaringi ir nėra pakankamai tvirti galutinei išvadai.

Europos vaistų agentūra pripažįsta tradicinį vaistinio skaistenio vartojimą migrenos profilaktikai suaugusiesiems, kai gydytojas yra atmetęs rimtas galvos skausmo priežastis. Tačiau EMA kalba apie standartizuotus miltelių preparatus, o ne naminę skaistenio arbatą.

Todėl reguliariai gerti savarankiškai paruoštų skaistenio užpilų vien dėl migrenos nereikėtų. Ypač atsargios turi būti nėščiosios, taip pat vaistus vartojantys žmonės.

Gluosnio žievė – ne tokia nekalta, kaip atrodo

Gluosnio žievėje yra salicino – junginio, chemiškai susijusio su medžiagomis, iš kurių kilo šiuolaikinių salicilatų istorija.

Europos vaistų agentūra nurodo, kad dėl ilgametės vartojimo patirties gluosnio žievės preparatai gali būti naudojami trumpalaikiam galvos skausmo malšinimui suaugusiesiems. Tačiau tai nereiškia, kad gluosnio žievės arbatą galima gerti be jokių apribojimų.

Jos negalima vartoti žmonėms, alergiškiems aspirinui ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, sergant aktyvia skrandžio opa, esant tam tikriems krešėjimo, sunkiems kepenų ar inkstų sutrikimams. Ji netinka vaikams ir paaugliams, taip pat negali būti vartojama paskutiniais nėštumo mėnesiais.

Todėl iš visų šiame sąraše minimų gėrimų su gluosnio žieve reikėtų elgtis bene atsargiausiai. Žmonėms, nuolat vartojantiems vaistus, prieš ją renkantis verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Imbierų arbata – ypač kai kartu pykina

Imbierai įdomūs tuo, kad jų poveikis buvo tiriamas ir sergant migrena.

2021 metais paskelbtoje trijų atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad imbierų preparatus vartojusiems žmonėms po dviejų valandų buvo didesnė tikimybė nebejausti skausmo, taip pat sumažėjo pykinimas ir vėmimas. Vis dėlto tyrimų buvo vos keli, jų dalyvių skaičius nedidelis, be to, buvo tiriami imbierų preparatai, o ne įprasta arbata.

Kitas tyrimas, nagrinėjęs imbierų vartojimą migrenos profilaktikai, aiškaus pranašumo prieš placebą nerado.

Taigi imbierų arbatos nereikėtų vadinti vaistu nuo migrenos, tačiau ji gali būti vienas racionalesnių pasirinkimų, kai galvos skausmą ar migreną lydi pykinimas.

Paprastam gėrimui pakanka kelių plonų šviežio imbiero griežinėlių, užpiltų karštu vandeniu.

Pagal skonį galima įdėti citrinos ar šiek tiek medaus.

Levandų arbata – daugiau ramybei nei pačiam skausmui

Levandos siejamos su atsipalaidavimu ir miegu, todėl levandų arbata dažnai rekomenduojama žmonėms, kuriems galvą ima skaudėti po didelės emocinės įtampos.

Yra ir įdomių klinikinių duomenų. Nedideliame tyrime dalyvavo 47 migrena sergantys žmonės. 15 minučių levandų eterinio aliejaus inhaliacija buvo susijusi su didesniu skausmo sumažėjimu nei placebo grupėje.

Tačiau čia slypi svarbus skirtumas: buvo tiriamas įkvepiamas eterinis aliejus, o ne levandų arbata.

Europos vaistų agentūra levandas sieja su tradiciniu vartojimu esant lengvam psichologiniam stresui ir miego sutrikimams, tačiau nepatvirtina jų kaip galvos skausmo gydymo priemonės.

Tad levandų arbata labiau tiktų vakarui po įtemptos dienos nei kaip tiesioginis vaistas nuo migrenos.

Ciberžolės arbata – populiari, bet įrodymų dar trūksta

Ciberžolėse esantis kurkuminas dažnai minimas dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams. Dėl to atsirado ir įvairių receptų – nuo ciberžolių arbatos iki vadinamojo auksinio pieno.

Tačiau įrodymų, kad paprasta ciberžolių arbata patikimai numalšina galvos skausmą ar migrenos priepuolį, šiuo metu nepakanka. Tyrėjai domisi kurkumino galimybėmis, tačiau tai nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis arbatos poveikis.

Be to, didelės koncentruotų ciberžolių ar kurkumino papildų dozės nėra tokios nekaltos, kaip kartais manoma – aprašyta sąveika su vaistais ir kepenų pažeidimo atvejų. Įprasti maistiniai ciberžolių kiekiai yra visai kita kategorija.

Todėl šiltas ciberžolių gėrimas gali būti gardus pasirinkimas, tačiau jo nereikėtų pristatyti kaip natūralaus vaisto nuo galvos skausmo.

O kaip juodoji ir žalioji arbata?

Jos nuo žolelių arbatų skiriasi vienu svarbiu dalyku – turi kofeino.

Kofeino ir galvos skausmo santykis gana paradoksalus.

Nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms gali sumažinti galvos skausmą, todėl kofeino būna ir kai kuriuose kombinuotuose vaistuose nuo skausmo.

Tačiau kitiems žmonėms jis pats gali išprovokuoti migreną. Galvos skausmą gali sukelti ir staigus kofeino atsisakymas po reguliaraus vartojimo.

Amerikos migrenos fondas sergantiesiems epizodine migrena rekomenduoja apsiriboti maždaug 200 mg kofeino per dieną, tai yra vienu ar dviem kofeino turinčiais gėrimais, nors individualus jautrumas labai skiriasi.

Taigi vienam puodelis juodosios ar žaliosios arbatos gali padėti, kitam – pabloginti savijautą.

Kurią rinktis?

Jei galvos skausmas nestiprus ir atsirado po įtemptos dienos, galima rinktis ramunėlių, mėtų ar levandų arbatą – pirmiausia kaip šiltą, atsipalaiduoti padedantį gėrimą.

Jeigu kartu pykina, racionalus pasirinkimas gali būti imbierų arbata. Vaistinis skaistenis turi tam tikrų duomenų migrenos profilaktikai, bet labiau ištirti standartizuoti preparatai, o ne naminė arbata. Gluosnio žievė tradiciškai vartojama galvos skausmui malšinti, tačiau dėl kontraindikacijų ir galimos sąveikos su vaistais su ja reikia elgtis atsargiai.

Svarbiausia suprasti: nė viena iš šių arbatų nėra patikimas stipraus galvos skausmo ar migrenos gydymo pakaitalas.

Kartais reikia ne arbatos, o gydytojo

Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi ir praeina savaime. Tačiau dažnai pasikartojantį, stiprėjantį ar neįprastą galvos skausmą reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.

Skubios medicinos pagalbos reikia, jeigu labai stiprus galvos skausmas prasideda staiga, per kelias minutes pasiekia didžiausią intensyvumą arba kartu atsiranda rankos ar kojos silpnumas, veido nutirpimas, kalbos, regėjimo, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimų. Nerimą turėtų kelti ir stiprus galvos skausmas po traumos, kartu su aukšta temperatūra ar kitais neįprastais simptomais.

Tokiais atvejais eksperimentuoti su žolelių arbatomis nereikėtų – būtina medicinos pagalba.