Marijonų gatvės ir Liepų alėjos sankirtoje daugiau nei du dešimtmečius stovėjusi medinė koją pakėlusio šuns skulptūra jau išardyta ir išgabenta saugoti į įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ teritoriją. Netrukus jos vietoje atsiras daugiamečių augalų gėlynas, o koks likimas laukia pačios skulptūros, bus sprendžiama vėliau.
Menininko kūrinys kėlė pavojų
Pievelėje šalia dviejų gatvių sankirtos skulptūra – ant medinės kolonos stovintis koją pakėlęs medinis šuo užrištomis akimis – iškilo 2003 metais. Jos autorius medžio drožėjas Rytis Zaveckas kūrinį pavadino „Prie Nevėžio krantų kelkim koją kartu“.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius teigia, kad praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams dėl aplinkos poveikio skulptūros būklė tapo prasta.
„Skulptūra supuvusi, dalis detalių nukritusios. Ji jau kėlė pavojų“, – sako vyriausiasis dizaino specialistas.
Pasak jo, dar pernai buvo gautas šio mikrorajono gyventojų prašymas skulptūrą nukelti.
Darbo grupė, vietoje apžiūrėjusi medinį šunį, įvertino, kad kūrinys smarkiai paveiktas aplinkos veiksnių, ir pritarė, jog saugiau būtų jį nukelti.
Nukėlimo darbų imtasi šį pavasarį.
Pasak A. Narkevičiaus, norima, kad ši vieta neliktų plika. Skulptūros vietą žadama apsodinti daugiametėmis gėlėmis ir kitais augalais.
Projektuoja gėlyną
Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jankevičienė teigia, kad pievelėje ties Marijonų g. ir Liepų al. sankirta per mėnesį numatyta įrengti daugiamečių gėlių gėlyną.
Šiuo metu laukiama, kol specialistai pateiks jo projektą – kaip atrodys, kokia augalų kompozicija papuoš kol kas tuščią erdvę.
„Augalai bus panašūs – pasikartojantys – kaip ir kitose miesto vietose, pavyzdžiui, kaip Laisvės aikštėje“, – sako L. Jankevičienė.
Būklė apgailėtina
Mažąją architektūrą prižiūrinčios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas sako, kad skulptūra išardyta gavus Savivaldybės užsakymą.
Pasak jo, darbas nebuvo sudėtingas.
„Sakyčiau, kad skulptūros būklė buvo išties apgailėtina. Nieko keisto – ji jau ilgą laiką stovėjo lauke, po atviru dangumi. Turbūt per tą laiką niekas ja per daug nesirūpino, o medis reikalauja priežiūros“, – sako S. Vainauskas.
Anot jo, ką toliau daryti su skulptūra, laukiama Savivaldybės nurodymų.
Protestavo prieš nevalyvus šunų savininkus
Ši skulptūra dar prieš jos pastatymą buvo laikoma skandalinga ir buvo nevienareikšmiškai vertinama.
Vieni ja džiaugėsi, kiti piktinosi, esą koją pakėlęs šuo gadina miesto įvaizdį.
Šis kūrinys buvo menininko R. Zavecko savotiška socialinė akcija, protesto forma, siekiant meno kalba atkreipti šunis laikančių panevėžiečių dėmesį į gyvenamosios aplinkos švarą.
Manyta, kad pakelta koja stovintis šuo tarsi badytų akis šunų šeimininkams ir šie labiau paisytų elementarių sanitarijos normų.
Skandalinga ji buvo ir dėl pastatymo aplinkybių.
Tais metais miestas minėjo 500 metų jubiliejų. Savo idėjai įgyvendinti skulptūros autorius iš Savivaldybės prašė 500 litų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Tąkart jam buvo pasiūlyta dėl miesto švaros problemų kreiptis į Ūkio skyrių.
Tačiau R. Zaveckas, nepaisydamas gresiančios baudos, vis tiek savo kūrinį pastatė valstybinėje žemėje. Be to, darbą apdraudė draudimo bendrovėje. Jei šuo būtų nugriautas, autorius būtų sulaukęs draudimo išmokos.
Galop Savivaldybė sutiko skulptūrą įteisinti.
Į šunį žvalgėsi uostamiestis
Pernai menininkas „Sekundei“ pasakojo, kad draudimas jau nebegalioja, tad kūrėjas atlygio nebegautų.
Nors, jo manymu, prieš daugiau nei du dešimtmečius išsakyta problema tebėra aktuali iki šiol, tačiau grįžti prie kūrinio teigė neketinantis.
Autorius sutiko, kad skulptūrą būtina tvarkyti, tačiau pats ją restauruoti tvirtino neturintis laiko.
Beje, 2003 metais apie norą turėti šią skulptūrą buvo prabilę ir klaipėdiečiai – tvirtino, kad mielai ją priimtų ir net svarstė, kad jai tinkama vieta būtų šunų vedžiojimo aikštelė prie Danės upės, kur tuo metu pastatyta vienos pirmųjų šalyje specialios šiukšlinės, skirtos gyvūnų išmatoms.
