Pasirodo, žmonės žiovauja ne iš nuobodulio, o dėl susijaudinimo.
Patiriant stresą smegenys aktyviai dirba ir perkaista. Reaguodama į įtampą nervų sistema įjungia apsauginį mechanizmą – žmogus įkvepia daug oro, kad atvėsintų smegenis. Žiovulys – ne miego įžanga, o, atvirkščiai, veiksmas, padedantis pasijusti žvalesniam, mano mokslininkas Endrius Gelapas.
Kartais imama žiovauti prieš kokius nors labai svarbius renginius. Aktoriai žiovauja prieš spektaklį, studentai – prieš egzaminą.
Taip organizmas pasirengia prieš atsakingą užduotį. Taip pat žiovulys gali užklupti prieš atliekant sudėtingus triukus, pavyzdžiui, ruošiantis šokti su parašiutu arba nuo tramplino, kai apie nuobodumą nė mintis nekyla, – tai padeda įveikti baimę.
Mokslininkai tvirtina, kad žiovauti naudinga: kvėpavimo takai plačiai atsidaro, raumenys atsipalaiduoja. Žiovavimas padeda numalšinti stresą, sumažinti nuovargį, psichologinę įtampą, suaktyvina smegenų veiklą. Be to, pagerėja nuotaika, sunormalėja kraujo spaudimas, o tai galima laikyti širdies ligų profilaktika. Be to, žiovulys stimuliuoja ašarų liaukų darbą.
Medicinos mokslo specialistai priėjo išvadą, kad žiovulio užkrečiamumas tėra mėgdžiojimo refleksas. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad žiovaujantįjį paprastai „beždžioniauja“ sugebantys įsijausti į kitų emocinę būseną, empatiški žmonės.
Beje, mandagus įprotis prisidengti ranka burną žiovaujant – seno prietaro išraiška. Indijos gentys tikėjo, kad siela apleidžia kūną ne pro ausis, nosį, akis, o pro burną, ir kaip tik pro šią kūno angą į žmones įsiskverbia demonai.
75 proc. asmenų užtenka tik perskaityti apie žiovavimą ir tuoj pat patys pakartoja šį veiksmą.
Ilgiausiai trukęs žiovavimas dokumentuose užfiksuotas 1888 m. Pagal Gineso rekordų knygą, toks daktaras Li pranešė, kad penkiolikmetė be pertraukos tai darė net penkias savaites.
Žiovauja ne tik žmonės, bet ir gyvūnijos pasaulio atstovai, net varlės bei žuvys. Bet skirtingų gyvūnų žiovavimas reiškia ne tą patį.
Danieliai ir gazelės žiovauja, kai pavargsta, – taip duoda ženklą judančiai bandai sustoti pailsėti. Krokodilai žiovauja ruošdamiesi pulti, paukščių jaunikliai – kai išalksta, o beždžionės – norėdamos parodyti, kad priešingos lyties atstovui jaučia simpatiją.
Pastebėta, kad žiovauja ir dar motinos pilve tebesantys kūdikiai.
Parengė A. Gotautaitė
