Vakar padirbėjote keletą valandų darže, o šiandien
sunkiai pakilote iš lovos: jūsų nugara sustingusi ir skausminga. Arba
pasilenkiate susirišti batų raištelių ir staiga nudiegė juosmenį. Pažįstama
situacija? Jeigu taip, šis straipsnis – jums.
Nugaros skausmais bent kartą per gyvenimą pasiskundžia net 80 procentų žmonių. Apie pusei jų net porą ar tris kartus per metus tenka griebtis medikamentų ar kitokių priemonių, kad vėl būtų darbingi.
Kodėl skauda nugarą ir ar įmanoma šių skausmų išvengti?
Bene dažniausiai skausmų priežastis yra degeneracinė stuburo liga. Degeneracija – susidėvėjimas, nykimas. Kas ir kodėl susidėvi? Stuburas sudarytas iš slankstelių, kuriuos tarpusavyje jungia sąnariai ir tarpslanksteliniai diskai. Netaisyklingai arba tiesiog per daug apkraunant stuburą visų pirma ir pradeda susidėvėti šios struktūros – kremzlės, kurios dengia sąnarinius paviršius, bei diskai, kurie ilgainiui sutrūkinėja ir ima veržtis išorėn arba – kur kas pavojingiau – stuburo kanalo link. O juk stuburo kanalu nusitiesia stuburo smegenys, iš kurių išeina nervai, reguliuojantys kūno raumenų veiklą. Skausmas, plintantis iš juosmens į sėdmenis, šlaunį ar blauzdą, pėdą, dažniausiai yra spaudžiamo nervo pagalbos šauksmas. Šiuolaikinė farmacijos pramonė siūlo įvairių medikamentų, kuriais kartais gana sėkmingai galima tą skausmą nuslopinti, tačiau tai neišlaisvina nervo. Pamažu nervas pradeda nebeatlikti savo darbo – siųsti reikiamų signalų į skeleto raumenis arba priimti impulsus, ateinančius iš tų raumenų bei atitinkamų odos zonų. Todėl ima trikti jutimai (pvz., užtirpsta kojų pirštai, blauzda ir pan.), silpsta raumenų jėga (pvz., žmogus sunkiai begali pakelti pėdą arba žingsniuodamas be aiškios priežasties suklumpa). Jei užspaudžiami nervai, inervuojantys šlapimo pūslę bei lytinius organus, ima blogėti jų veikla: vystosi šlapimo nelaikymas bei lytinė negalia. Tokiais atvejais gelbsti tik chirurginė operacija – spaudžiamų nervų ar stuburo smegenų išlaisvinimas.
Kai slanksteliai paslysta vienas kito atžvilgiu, o tai dažniausiai būna suplyšus diskams, nervai taip pat gali būti užspaudžiami. Dėl to siaurėja stuburo kanalas – vystosi kanalo stenozė, jos “mėgstamiausia” vieta – vėlgi juosmuo. Kiek kitokios kilmės būna rytinis ar dieninis nugaros sustingimas žmonėms, gyvenantiems itin įtemptai, išgyvenantiems įvairius stresus ir nemėgstantiems mankštos arba sergantiems depresija. Tai – raumenų įtampos skausmai, jie gana nesunkiai išgydomi mankštomis bei masažais ir neturi nieko bendro su stuburo slankstelių pakitimais.
Itin aktualūs būna uždegiminės (dažniausiai – reumatinės) kilmės arba stuburo auglių sukeliami skausmai. Tokiais atvejais mankštomis arba masažais galima rimtai pakenkti.
Kadangi skausmų kilmė įvairi, tad ir bendrų patarimų, kaip juos gydyti, nėra ir negali būti. Pirmiausia būtina tiksli diagnostika, ir tai svarbu atlikti pakankamai anksti, kol dar nenunyko raumenys ar neišsivystė kojų paralyžiai.
O profilaktiškai visada tiks sveikas gyvenimo būdas: reguliarios mankštos, mokėjimas susitvarkyti su stresais, visavertis poilsis ir, žinoma, sveika mityba, neleidžianti apvalėti pilvukui, kuris labai apkrauna stuburo juosmeninę dalį ir dažniausiai nulemia juosmens skausmų atsiradimą.
Vitalė Bružienė, gydytoja
