Daugelis iš vakaro pasistato prie lovos stiklinę, gertuvę ar plastikinį butelį vandens, kad pabudę galėtų iš karto atsigerti.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nekaltas įprotis. Vanduo juk nesurūgsta kaip pienas ir nesugenda kaip maistas.
Iš tiesų pats vanduo per naktį netampa pavojingas ar „nuodingas“. Tačiau svarbu, kur jis buvo laikomas, ar indas buvo švarus, ar vanduo stovėjo atviras, ar iš butelio jau buvo gerta. Būtent šios smulkmenos lemia, ar rytinis gurkšnis bus tik ne itin skanus, ar jau ne pats higieniškiausias pasirinkimas.
Kodėl ryte vanduo kartais būna keisto skonio
Jeigu stiklinė vandens visą naktį stovėjo atvira, ryte jo skonis gali pasirodyti „plokščias“, prėskas ar tarsi pastovėjęs. Tai nereiškia, kad vanduo sugedo. Per kelias valandas jis kontaktuoja su kambario oru, sugeria nedidelį kiekį anglies dioksido, šiek tiek keičiasi jo rūgštingumas, išgaruoja dalis ištirpusių dujų.
Kambario temperatūroje vanduo taip pat nebeatrodo toks gaivus kaip vėsus. Todėl žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jis „senas“. Tačiau jei stiklinė buvo švari, kambaryje nebuvo daug dulkių, šalia nelakstė augintiniai ir vanduo stovėjo tik vieną naktį, sveikam suaugusiam žmogui toks gurkšnis paprastai neturėtų sukelti problemų.
Visai kas kita, jei atvira stiklinė stovėjo prie praviro lango, šalia maisto, ant dulkėtos palangės ar ten, kur prie jos galėjo prieiti katė ar šuo. Tokiu atveju į vandenį gali patekti dulkių, plaukų, mikroorganizmų ar kitų nešvarumų.
Kodėl rizikingiau gerti iš jau nugerto butelio
Uždarytas butelis iš pirmo žvilgsnio atrodo saugesnis nei atvira stiklinė. Taip ir yra, jei vanduo buvo įpiltas į švarų indą, užsuktas dangteliu ir paliktas vėsioje vietoje. Tačiau situacija pasikeičia, jei iš butelio jau buvo gerta tiesiai per kaklelį.
Burnoje natūraliai gyvena daugybė bakterijų. Kai lūpos liečiasi prie butelio, dalis mikroorganizmų patenka ant kaklelio ir į patį vandenį. Jei toks butelis per naktį paliekamas šiltoje patalpoje, bakterijoms atsiranda palankesnės sąlygos daugintis.
Tai nereiškia, kad kiekvienas iš vakaro nugertas butelis ryte būtinai sukels sveikatos sutrikimų. Sveikam žmogui rizika dažniausiai nedidelė. Tačiau tokio vandens geriau neduoti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imunitetas nusilpęs. Taip pat nereikėtų dalintis tuo pačiu buteliu su kitais.
Vienkartiniai plastikiniai buteliai – ne gertuvės
Lietuvoje daugelis įpratę vienkartinį mineralinio ar geriamojo vandens butelį panaudoti dar kartą – prisipilti vandens iš čiaupo ir nešiotis automobilyje, darbe ar prie lovos. Vieną kitą kartą tai nebūtinai pavojinga, bet paversti tokią tarą nuolatine gertuve nėra gera mintis.
Vienkartiniai plastikiniai buteliai nėra sukurti ilgalaikiam naudojimui. Juos sunkiau tinkamai išplauti, ypač siaurą kaklelį ir dangtelį. Laikui bėgant ant paviršių gali kauptis bakterijos, o įbrėžimai ar įlinkimai tampa dar viena vieta nešvarumams. Todėl geriau rinktis plačiakaklę daugkartinę gertuvę, kurią galima normaliai išplauti karštu vandeniu su indų plovikliu.
Svarbu ir tai, kur butelis laikomas. Plastikinių butelių nereikėtų palikti ant tiesioginės saulės, prie radiatoriaus ar automobilyje karštą dieną. Karštis ir ultravioletiniai spinduliai blogina plastiko savybes, o vanduo tokiame butelyje gali įgauti nemalonų kvapą ar skonį. Praktinis patarimas paprastas: jei butelis buvo ilgai kaitinamas saulėje ar automobilyje, geriau jo negerti.
O kaip dėl vandens iš čiaupo Lietuvoje?
Lietuvos skaitytojui svarbu atskirti du dalykus – vandens kokybę ir jo laikymo higieną. Daugelyje Lietuvos vietovių centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra požeminis, paprastai mikrobiologiškai saugus ir tinkamas vartoti. Tačiau net geras vanduo gali tapti ne toks švarus, jei jis pilamas į neplautą gertuvę, paliekamas atviras ar ilgai laikomas šiltai.
Kitaip reikėtų vertinti šulinių ar individualių gręžinių vandenį. Jo kokybė priklauso nuo konkrečios vietos, aplinkos, ūkinės veiklos ir šulinio priežiūros. Jei vanduo naudojamas iš šulinio, jį verta periodiškai tirti, ypač jei šeimoje yra kūdikių, nėščiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių.
Kada vakarykštį vandenį geriau išpilti
Iš vakaro palikto vandens geriau negerti, jei stiklinė stovėjo atvira visą naktį dulkėtoje vietoje, šalia augintinių ar maisto. Jo taip pat geriau atsisakyti, jei iš butelio buvo geriama tiesiai per kaklelį ir jis paliktas šiltoje patalpoje.
Vandenį reikėtų išpilti, jei jis stovėjo ne vieną naktį, o kelias dienas, jei pasikeitė jo kvapas, spalva, atsirado drumstumas, nuosėdų ar plėvelė paviršiuje. Atsargiau reikėtų elgtis ir tada, kai vandenį gers vaikas, senjoras ar žmogus po ligos.
Atskira taisyklė galioja automobiliui. Vasarą salone paliktas plastikinis butelis gali smarkiai įkaisti. Tokio vandens geriau nelaikyti „atsargai“ ir negerti kitą dieną, ypač jei butelis jau buvo pradarytas.
Kaip laikyti vandenį, kad jis išliktų švarus
Paprasčiausias sprendimas – vakare įsipilti vandens į švarią gertuvę ar grafiną su dangteliu. Geriausia rinktis stiklą, nerūdijantį plieną arba kokybišką daugkartinę gertuvę, kurią galima lengvai išplauti.
Gertuvę reikėtų plauti kasdien, ypač jei iš jos geriama tiesiai lūpomis. Vien praskalauti vandeniu neužtenka – ant kaklelio, dangtelio ir vidinių sienelių gali likti bakterijų. Tinka šiltas vanduo, indų ploviklis ir geras išdžiovinimas.
Jei norite vandens prie lovos, geriau rinktis ne atvirą stiklinę, o uždengtą indą. Tokiu atveju rytinis vanduo bus ir malonesnio skonio, ir higieniškesnis.
Svarbiausia išvada
Vakarykštis vanduo nėra nuodas. Vieną naktį švarioje, uždarytoje taroje pastovėjęs vanduo dažniausiai yra tinkamas gerti. Problemos prasideda tada, kai vanduo paliekamas atviras, laikomas nešvarioje gertuvėje, geriama iš to paties butelio kelias dienas arba plastikinė tara kaitinama saulėje.
Todėl saugiausia taisyklė labai paprasta: ryte gerkite šviežią vandenį iš švaraus indo, o vakare prie lovos palikite ne atsitiktinį nugertą butelį, bet uždengtą stiklinę, grafiną ar gerai išplautą gertuvę.
