Buvote lengvai peršalęs, tačiau visai
pasveikti nepavyksta – vis pakostite. Arba, rodos, nebuvote net peršalęs –
kosulys atsirado „iš niekur“. Na, kas gi nepakosti, ypač šiuo metų laiku,
atvėsus orams? Išgeriate daugiau arbatos, pakaitinate kojas ir tikitės, kad visa
tai liausis. Bet ar žinote, kad dažniausia mirties nuo vėžio priežastis Europoje
yra plaučių vėžys. Nuo jo kasdien miršta apie tūkstantį žmonių. Liga dažniausiai
diagnozuojama jau pažengusios stadijos, todėl ligos prognozė daugeliu atvejų
nėra gera.
Lietuva pagal diagnozuotų šios ligos atvejų skaičių užima trečiąją vietą po
Vengrijos ir Lenkijos. Mūsų šalyje iš 100000 gyventojų šia liga suserga 72,2
vyro ir 8,1 moters. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog plaučių
vėžio atvejų per penkerius metus padaugės du kartus. Apie tai kalbamės su
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos
skyriaus vedėju gydytoju Pauliumi Gradausku.
– Kas dažniausiai suserga plaučių vėžiu?
–Statistika šokiruojanti: net 85 procentai sergančiųjų plaučių vėžiu yra rūkaliai. Iš likusių 15 proc. didžioji dauguma yra arba pasyvūs rūkaliai (rūko greta esantys žmonės, ir jie priversti nuolat kvėpuoti tabako dūmais), arba daug laiko praleidžia aplinkoje, kurioje yra daug kenksmingų medžiagų. Tačiau kartais šia liga serga ir niekada nerūkę, kvėpuojantys palyginti švariu oru žmonės.
–Kokiais simptomais dažniausiai prabyla plaučių vėžys?
– Simptomai būna labai įvairūs ir pagrindinai priklauso nuo to, kurioje plaučių vietoje (centrinėje ar periferinėje) auglys vystosi. Plaučių centrinės dalies augliai dažniausiai sukelia savaitėmis, mėnesiais ar net metais užsitęsusį kosulį, skrepliavimą (ypač rytais), palaipsniui progresuojantį dusulį ar net atsikosėjimą krauju bei krūtinės skausmą. Vėžiui plintant gali atsirasti įvairių nervų pažeidimai, raumenų bei sąnarių skausmai, endokrininės sistemos pakenkimai ir kt.
Periferinis vėžys prabyla vėlai ir dažniausiai nustatomas tik atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Kartais dėl pleuros dirginimo tokius žmones vargina krūtinės ląstos skausmai, kurie kartais ne visada teisingai interpretuojami manant, kad žmogus serga tarpšonkaulinių ar kitų nervų uždegimu. Kartais tie skausmai plinta į petį ar net į ranką.
– Kaip diagnozuojamas plaučių vėžys?
– Įtarus plaučių vėžį pirmiausiai atliekamas skreplių citologinis tyrimas, ieškant vėžio ląstelių. Visais atvejais atliekama ir krūtinės ląstos rentgenograma, tačiau bene daugiausiai informacijos suteikia bronchoskopinis tyrimas, kurio metu iš įtartinos vietos galima paimti gabalėlį medžiagos tyrimui, tačiau kartais medžiaga paimama tik chirurginės operacijos metu.
Vertinant šios ligos išplitimą tenka atlikti ir pilvo organų bei širdies ir ultragarsinį tyrimą, spirometriją ir kt.
– Kaip ši liga gydoma? Kokia prognozė?
– Skirtingos vėžio rūšys bei stadijos gydomos skirtingai. Pagrindiniais metodais iki šiol išlieka chirurginė operacija, spindulinė bei cheminė terapija. Prognozė labiausiai priklauso nuo vėžio išplitimo bei rūšies, tačiau tik ankstyvų stadijų vėžiai gali teikti optimizmo.
– Ką patartumėt laikraščio skaitytojams?
– Sunerimti, jei vargina bent vienas iš anksčiau minėtų simptomų ir, žinoma, nevengti profilaktinių krūtinės ląstos rentgeninių tyrimų. Tai padaryti ypač svarbu tiems, kurie jau daugelį metų negali atsisakyti rūkymo.
Vitalė Bružienė
Gydytoja
