Vieni žmonės uždirba 3 tūkst. eurų per mėnesį ir vis tiek gyvena nuo algos iki algos. Kiti, gaudami gerokai mažiau, sugeba susikurti finansinę pagalvę, taupyti būstui ar investuoti ateičiai.
Skirtumas dažnai slypi ne vien pajamų dydyje, o finansiniuose įpročiuose.
Finansinis stabilumas priklauso ne tik nuo to, kiek uždirbate, bet ir nuo to, kaip elgiatės su pinigais.
Kodėl didesnės pajamos ne visada padeda praturtėti
Nėra tokio atlyginimo, kurio nebūtų galima išleisti iki paskutinio euro.
Kai pajamos didėja, dažnai kartu auga ir poreikiai: norisi geresnio automobilio, brangesnių atostogų, naujesnio telefono, dažnesnių vakarienių mieste ar erdvesnio būsto.
Tai vadinama gyvenimo būdo infliacija – kai didesnės pajamos nepadidina santaupų, nes kartu išauga ir išlaidos.
Tikras finansinis saugumas nebūtinai matomas iš išorės.
Žmogus gali vairuoti prabangų automobilį, bet turėti paskolų ir gyventi įtampoje.
Kitas gali rinktis paprastesnį gyvenimo būdą, bet turėti santaupų, investicijų ir daugiau laisvės priimti sprendimus.
Kai nustojame pirkti daiktus vien tam, kad atrodytume sėkmingi, taupyti tampa kur kas lengviau. Kiekvienas šiandien neišleistas ir protingai panaudotas euras gali dirbti ateičiai.
Kas yra sudėtinės palūkanos
Sudėtinės palūkanos – tai principas, kai uždirbta grąža vėliau pati pradeda generuoti papildomą grąžą.
Paprastai tariant, pinigai pradeda dirbti ne tik nuo jūsų įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos.
Tai ypač svarbu ilguoju laikotarpiu.
Net nedidelės, bet reguliarios sumos per 10, 15 ar 20 metų gali virsti reikšmingu kapitalu. Žinoma, investuojant grąža nėra garantuota, o rinkos gali svyruoti, todėl svarbu įvertinti riziką ir investuoti tik suprantant pasirinktą priemonę.
Įpročiai, kurie trukdo kaupti turtą
Vienas didžiausių finansinio stabilumo priešų – brangūs vartojimo kreditai.
Greitieji kreditai, kredito kortelės, pirkimas išsimokėtinai ar dažni smulkūs įsipareigojimai gali atrodyti patogūs, tačiau ilgainiui jie stipriai mažina finansinę laisvę.
Perkant skolon, už daiktą dažnai sumokama daugiau nei jo tikroji vertė. Ypač pavojinga skolintis dalykams, kurie greitai nuvertėja: telefonams, buitinei technikai, pramogoms, kelionėms ar impulsyviems pirkiniams.
Tai nereiškia, kad visos paskolos blogos.
Būsto paskola gali būti racionalus sprendimas, jei įsipareigojimai neviršija galimybių.
Tačiau paskola vartojimui ir paskola turtui, kuris ilgainiui gali išlaikyti ar didinti vertę, yra du skirtingi dalykai.
Dažniausi įpročiai, kurie trukdo taupyti:
- pirkimas dėl nuotaikos arba vien todėl, kad „akcija“;
- pajamų ir išlaidų nesekimas;
- gyvenimas skolon;
- įprotis išleisti viską, kas lieka sąskaitoje;
- atidėliojimas: „pradėsiu taupyti, kai uždirbsiu daugiau“;
- noras atrodyti turtingesniam, nei iš tikrųjų leidžia finansinė padėtis.
Kaip išleisti mažiau, nei uždirbate
Pirmas žingsnis – suprasti, kur iš tikrųjų dingsta pinigai.
Tam nebūtina sudėtinga sistema.
Užtenka mėnesį sąžiningai susirašyti visas pajamas ir išlaidas: būstą, maistą, degalus, prenumeratas, kavą, maisto pristatymą, drabužius, smulkius pirkinius.
Dažnai žmonės nustemba pamatę, kiek pinigų išeina ne dideliems pirkiniams, o mažoms kasdienėms išlaidoms.
Vienas kavos puodelis ar užkandis neatrodo daug, bet per mėnesį tai gali virsti reikšminga suma.
Išlaidų apskaita nėra savęs baudimas.
Tai būdas susigrąžinti kontrolę. Kai matote tikrą vaizdą, galite sąmoningai nuspręsti, ko atsisakyti, o kas jums tikrai svarbu.
Tikslas nėra gyventi be malonumų.
Tikslas – neleisti pinigų automatiškai ir nepastebimai.
Principas „pirmiausia sumokėkite sau“
Viena paprasčiausių ir veiksmingiausių finansinių taisyklių – gavus atlyginimą pirmiausia atsidėti dalį pinigų sau.
Ne mėnesio pabaigoje, kai „gal kas nors liks“, o iš karto.
Tai gali būti 5, 10 ar 15 proc. pajamų – svarbiausia pradėti.
Jei žmogus laukia, kol mėnesio pabaigoje liks pinigų, dažniausiai jų nelieka.
Tačiau jei suma atidedama iš karto, prie mažesnio likučio sąskaitoje paprastai prisitaikoma.
Šios santaupos pirmiausia turėtų tapti finansine pagalve.
Kiek reikėtų turėti finansinėje pagalvėje
Finansinė pagalvė – tai pinigai nenumatytiems atvejams: darbo netekimui, ligai, automobilio remontui, būsto problemoms ar kitoms didesnėms išlaidoms.
Dažnai rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą.
Jei jūsų būtinosios išlaidos siekia 1 000 eurų per mėnesį, saugesnė pagalvė būtų 3 000–6 000 eurų.
Šiuos pinigus geriausia laikyti atskirai nuo kasdienės sąskaitos – pavyzdžiui, kaupiamojoje sąskaitoje ar indėlyje, iš kurio juos galima pasiekti prireikus. Svarbu, kad finansinė pagalvė nebūtų rizikingai investuota, nes jos gali prireikti netikėtai.
Kada verta pradėti investuoti
Investuoti verta tada, kai jau turite bent pradinę finansinę pagalvę ir nesate įklimpę į brangias vartojimo skolas.
Kol mokate dideles palūkanas už vartojimo kreditus, pirmiausia dažniausiai verta mažinti šiuos įsipareigojimus.
Investavimas nėra greitas praturtėjimo būdas.
Tai ilgalaikis procesas. Lietuvoje pradedantieji dažnai domisi pensijų fondais, III pakopa, investicine sąskaita, ETF fondais, obligacijomis, terminuotaisiais indėliais ar reguliariu investavimu per bankus ir investavimo platformas.
Svarbu suprasti: didesnė galima grąža paprastai reiškia ir didesnę riziką.
Todėl nereikėtų investuoti į priemones, kurių nesuprantate, ar pinigų, kurių gali prireikti artimiausiu metu.
Kodėl reguliarumas svarbiau už bandymą atspėti rinką
Daugelis pradedančiųjų laukia „geriausio momento“ investuoti.
Tačiau rinkos dugną ar viršūnę tiksliai atspėti labai sunku.
Dėl to dažnai pasirenkamas reguliarus investavimas – pavyzdžiui, ta pati suma kiekvieną mėnesį.
Toks būdas padeda sumažinti emocijų įtaką.
Kai rinkos kyla, perkate brangiau. Kai krinta – pigiau.
Ilgainiui tai gali padėti išvengti vieno nesėkmingo sprendimo, kai visa suma investuojama netinkamu metu.
Vis dėlto investicijų vertė gali svyruoti, o praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos.
Asmeninė finansinė strategija
Finansinė strategija – tai ne sudėtingas dokumentas, o aiškus atsakymas į kelis klausimus:
- Kiek uždirbu?
- Kiek išleidžiu?
- Kiek galiu atidėti?
- Kokio dydžio finansinės pagalvės man reikia?
- Kokiems tikslams kaupiu?
- Kada tų pinigų reikės?
- Kokią riziką galiu prisiimti?
Vienam žmogui svarbiausias tikslas gali būti būsto pradinis įnašas.
Kitam – vaikų mokslai, pensija, ankstesnis finansinis savarankiškumas ar tiesiog ramybė, kad netikėta išlaida nesugriaus viso mėnesio biudžeto.
Jei sprendimai sudėtingesni – pavyzdžiui, dėl didesnių investicijų, mokesčių, paveldėjimo ar ilgalaikio pensijos kaupimo – gali būti verta pasitarti su nepriklausomu finansų konsultantu.
Tačiau net ir be konsultanto galima pradėti nuo bazinių žingsnių.
Pagrindinės taisyklės
- Neleiskite išlaidoms augti greičiau nei pajamoms.
- Venkite brangių vartojimo skolų.
- Turėkite finansinę pagalvę.
- Gavę pajamas pirmiausia atsidėkite dalį sau.
- Sekite savo išlaidas.
- Investuokite tik suprasdami riziką.
- Reguliarumas dažnai svarbiau už bandymą atspėti geriausią momentą.
- Nepirkite daiktų vien tam, kad padarytumėte įspūdį kitiems.
- Turėkite aiškų finansinį tikslą.
- Laikykitės plano net tada, kai emocijos ragina elgtis priešingai.
Finansinis stabilumas retai atsiranda staiga.
Dažniausiai tai mažų, nuoseklių sprendimų rezultatas.
Kuo anksčiau žmogus pradeda valdyti savo pinigus, tuo daugiau laiko dirba jo naudai.
Laimė nepriklauso vien nuo pinigų.
Tačiau finansinė ramybė suteikia daugiau saugumo, laisvės ir galimybių rinktis.
