A.Kubilius teigia, kad bendras susitarimo efektas sieks 250 mln. litų.
Konservatoriai ir liberalai skelbia pasiekę kompromisą dėl biudžeto. Sutarta pervedimus į privačius pensijų fondus sumažinti iki 1,5 proc., taip pat visiškai atkurti sumažintas pensijas, o automobilių mokesčio svarstymą atidėti iki pavasario.
Premjero, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, bendras susitarimo efektas sieks 250 mln. litų. Susitikę Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete parašus ant priemonių plano padėjo A. Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas.
Sumažinus pervedimus į privačius pensijų fondus nuo 2 proc. iki 1,5 proc. gali būti sutaupyta apie 90 mln. litų (skirtingais valdančiųjų politikų skaičiavimais, 2 proc. sudaro apie 350-380 mln. litų).
A. Kubiliaus teigimu, po 30 mln. litų sutarta sumažinti Kelių fondą ir Valstybės investicijų programą. Koalicija sutarė neatmesti brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimo ir dėl konkrečių nuostatų palikti apsispręsti Seimui. Dar 30 mln. litų papildomų pajamų tikimasi surinkti iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Tai numatantį projektą palaiminusi Vyriausybė išsiuntė jį parlamentui.
Konservatoriams pavyko palikti nepajudintą pažadą nuo 2012 metų pradžios atkurti sumažintas pensijas į 2009 metų lygį, taip pat nekeistas lieka ir 3 proc. deficito ribos rodiklis.
Tačiau valdantiesiems nepavyko į priemonių planą įrašyti pozicijos dėl palūkanų apmokestinimo. Liberalų sąjūdžio frakcija pranešime, kuriame koalicijos partnerius sveikina dėl pasiekto susitarimo, pareiškė, kad balsavime Seime palūkanų apmokestinimo projekto nepalaikys. Tikėtina, kad atitinkamą įstatymą konservatoriai gali priimti remdamiesi opozicijos, kuri jau parėmė šį projektą, balsais. TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma anksčiau teigė, kad bus diskutuojama dėl neapmokestinamos palūkanų sumos didinimo. Ji svarstomame įstatymo projekte siekia 200 litų.
Valdantieji numato pervedimų privatiems fondams sumažinimą kompensuoti 2013 metais – sudaryti galimybę didinti pervedimus iki 6 proc. pagal formulę „2+2+2“. Tai reikštų, kad valstybė bet kuriuo atveju pensijų fondams pervestų 2 proc., be to, gyventojas turėtų galimybę dar 2 proc. pervesti iš savo lėšų, o jam tai padarius valstybė pridėtų dar 2 proc.
Tačiau Seimas, siekdamas nedidinti „Sodros“ deficito 2012 metais, plenariniame posėdyje ketvirtadienį nusprendė nukelti gyventojams palankesnės pensijų apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimo datą vieneriems metams, nors ji turėjo pradėti veikti jau nuo 2012 metų sausio 1 dienos. Pagal šią tvarką gyventojai galėtų rinktis parankesnį laikotarpį, už kurį skaičiuojama viena iš sudedamųjų pensijos dalių būtų didesnė.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte numatoma, kad 1 proc. tarifu būtų apmokestinta turto vertė, viršijanti 1 mln. litų, tačiau J. Razma teigia, kad šis tarifas yra „maksimalus“, taigi galimos diskusijos dėl jo mažinimo.
Papildomų biudžeto taupymo prireikė nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc. sumažinus kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Dėl to atsiradus 850 mln. Lt didesnei deficito skylei Vyriausybė buvo sutarusi 4 proc. mažinti išlaidas ir 50 proc. atstatyti pensijas, tačiau pastarajam pasiūlymui pasipriešino Seimo konservatorių frakcija, įtraukusi koaliciją į 250 mln. Lt paieškas.
