Lietuvoje skaitančių knygas skaičius mažėja ne taip sparčiai kaip Europoje.
Nors lietuviai skaito daugiau nei statistinis europietis, knygų leidyba Lietuvoje pastaraisiais metais traukiasi. Dėl krizės nuo 2008 metų išleidžiamų knygų pavadinimų kasmet mažėja 15-20 proc. Knygos brangsta, todėl jų perkama vis mažiau, mažėja leidyklų apyvartos. Sukasi užburtas ratas.
Iš knygynų lentynų greičiausiai dingsta populiariosios psichologijos knygos, sėkmės istorijos ir biografijos. Kad išgyventų, leidėjai stengiasi pataikauti skaitytojams, vaikosi madų ir tendencijų.
„Kad būtų galima išleisti vieną rimtą knygą, reikia išleisti dešimt tokių, kurios yra madingos ir perkamos. Leisti rimtas knygas labai brangu“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Rimtų keblumų leidėjams kelia įsigalinčios skaitmeninės technologijos ir piratavimas internete. Sakoma, kad kiekviena išleista knyga vėliausiai po savaitės atsiduria internete.
„Pavyzdžiui, prezidento Valdo Adamkaus autobiografijos nelegalių kopijų internetu parsisiųsta jau apie 10 tūkstančių. Tai yra beveik trys dideli knygos tiražai. Vadinasi, leidykla negavo pinigų, todėl negalėjo jų investuoti į kitų knygų leidimą. Gaila, kad Lietuvoje nėra institucijų, kurios kovotų su piratavimu“, – sako A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Konkuruoti sunku
Įmonių, kurių pagrindinė veikla yra leidyba, Lietuvoje yra apie 70-80, o tokių, kurios daro įtaką rinkai – 30-40.
Pirmoji leidyklų sąraše – įmonių grupė yra „Alma littera“, kuriai priklauso ir leidykla „Šviesa“, knygynų tinklas „Pegasas“, „Knygų klubas“ ir kitos įmonės. Šios leidybos milžinės atotrūkis nuo kitų leidyklų yra labai didelis. Jos apyvarta 2011 metais buvo daugiau kaip 107 mln. litų. Palyginti su 2010 metais, ji išaugo 8 proc. Kitų į didžiausių leidyklų dešimtuką patenkančių įmonių apyvarta siekia vos po kelis milijonus.
„Alma littera“ leidykla per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai per metus išleisdavo apie 400 naujų pavadinimų knygų, kurių bendras metinis tiražas viršija milijoną egzempliorių.
Be „Almos litteros“, prie didesnių leidyklų priskiriamos „Baltos lankos“, „Tyto Alba“, „Versus Aureus“, „Jūsų Flintas“, „Obuolys“, „Jotema“.
„Mažesnės leidyklos susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir visas smulkusis verslas. Kai vienos ar dviejų leidyklų rankose yra sukoncentruota didžioji dalis produkcijos, konkuruoti yra labai sunku“, – sako leidyklos „Versus Aureus“ direktorius Arturas Mickevičius.
Smulkesni leidėjai sunkiai išgyveno krizę ir iki šiol bloguoju mini naktinę mokesčių reformą, per kurią papildomai buvo apmokestinti kūrybiniai honorarai autoriams, tačiau tikina, kad dabar situacija šiek tiek stabilizavosi.
Knygose ieško vilties
Leidėjams nuolat tenka sukti galvą ir dėl to, kaip toliau vystysis leidyba, kokios bus skaitymo mados. „Svarbiausia atsakyti į klausimą: ką leisti? Mados greitai keičiasi ir atspėti, kas bus madinga rytoj ar poryt, yra sunku. Knygų leidybos rinka yra sunkiai prognozuojama ir sunkiai nuspėjama. „Versus Aureus“ yra nedidelė leidykla, negalime diktuoti madų, turime jas gaudyti. Domimės tuo, kas vyksta regione ir pasaulyje. Tačiau tai, kas madinga pasaulyje, ne visada madinga Lietuvoje“, – sako A. Mickevičius.
Didžiąją leidyklų leidžiamų knygų dalį sudaro verstinė literatūra, dominuoja anglakalbė literatūra, tačiau pastaruoju metu šiek tiek išaugo susidomėjimas lietuvių autoriais.
„Dabar populiarios istorijos apie vilkolakius, vampyrus. Taip pat pastebėjome, kad sunkmečiu žmonės nori skaityti psichologines, savianalizės knygas ir sėkmės istorijas, iš kurių semiasi pozityvių minčių, optimizmo. Perkami ir romanai.
Populiarumo nepraranda Lietuvoje žinomų žmonių biografijos. Lietuviams būdingas provincialus mąstymas – žinios apie kaimyną, paskalos visada įdomios. Net prezidento V. Adamkaus knyga sulaukė tokio ažiotažo ne dėl politikos analizės ar panašių dalykų, bet dėl to, kad žmonėms labai svarbu, kas ką apie ką pasakė. Ir viešojoje erdvėje nagrinėjamos knygos ištraukos dažniausiai yra apie tai, ką prezidentas pasakė vienu ar kitu klausimu“, – sako A. Mickevičius.
Statistika rodo, kad lietuviai skaito daugiau negu statistinis europietis, tačiau vaikų skaitymo įgūdžiai prastėja.
Leidėjas įžvelgia ir tam tikrą paradoksą – nors Lietuvoje visuomenė yra gana depresyvi, tačiau depresyvios literatūros neperka, ieško ko nors pozityvaus.
Statistika rodo, kad lietuviai skaito daugiau negu statistinis europietis, tačiau vaikų skaitymo įgūdžiai prastėja.
Verslui kenkia piratavimas
Leidėjai sako, kad knygų versle sunku išlaikyti balansą tarp visuomenės intereso ir komercijos. Viena vertus, knyga yra kultūros dalis, žinių sklaidos šaltinis, todėl turi būti prieinama daugeliui, kita vertus, knyga yra prekė.
Daug prieštaravimų kyla dėl to, kad bibliotekose šiuo metu leidinių turinys perkeliamas į skaitmeninį formatą.
„Skaitmeninis amžius knygai atneša labai daug galimybių, bet taip pat ir iššūkių. Jau kelerius metus bibliotekoms skiriami dideli pinigai knygų turiniui perkelti į skaitmeninį formatą. Skaitmenininti galima tas knygas, kurių nebesaugo autorių teisės – tai yra 70 metų senumo knygos.
Jei bus skaitmeninamos naujesnės knygos, tai tiesiogiai paveiks knygų leidybos rinką. Jei elektroninėje erdvėje jos bus nemokamos, žmonės tiesiog jų nebepirks knygynuose. Suprantu, kad tikslai kilnūs, tačiau žlugdantys knygų leidybą“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė
Pasak jos, sudaromos nelygios žaidimo taisyklės: skaitmeninimas sulaukia didelės finansinės paramos, o knygų leidyba nesulaukia jokios paramos, todėl ji priversta trauktis.
Skaitmeninis knygos formatas gali būti pavagiamas iš serverių, kai leidyklos jį siunčia į spaustuves ir pan. Internete atsiranda ir nuskenuotų knygų versijos.
„Negalima kaltinti verslo, dėl to, kad jis nenori, prekės atiduoti nemokamai. Dabar bet kokia leidyklų išleista knyga turi skaitmeninę formą, tačiau leidėjai jų pardavinėti ar kitaip platinti nenori. Didelę grėsmę kelia piratavimas. Visos išleidžiamos knygos po savaitės nelegaliai atsiduria internete“, – sako A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Skaitmeninis knygos formatas gali būti pavagiamas iš serverių, kai leidyklos jį siunčia į spaustuves ir pan. Internete atsiranda ir nuskenuotų knygų versijos.
Kasmet nuo 2008 m. išleidžiamų knygų pavadinimų mažėja 15–20 proc. (2008 m. – 4580, 2009 m. – 3972, 2010 m. – 3 177), o tiražų vidurkis sumenko iki 1200 egzempliorių.
„Blogiausia, kad mažėja rimtų knygų, į kurias tikrai reikia investuoti perkant autorių teises, verčiant, iliustruojant. Jos dažniausiai yra skirtos siauram skaitytojų ratui, tačiau turi išliekamąją vertę“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos atstovė.
Leidėjai nesidalija knygomis
Leidyklos keletą metų buvo gąsdinamos tuo, kad jų verslą sužlugdys elektroninė knygą, tačiau bent jau artimiausiu metu taip nutikti neturėtų. Tikimasi, kad tiek įprasta, tiek elektroninė knyga turės savo skaitytoją.
„Manome, kad knygų skaitmeninimas nėra problema, priešingai, tai suteikia daugiau galimybių vartotojams, o tuo pačiu ir mums, leidėjams. Skaitmeninės knygos turi nemažai pranašumų: jas galima įsigyti internetu, neišeinant iš namų, jas patogiau skaityti, nes skaityklėje galima turėti tūkstančius knygų, tokios knygos gali suteikti interaktyvią patirtį. Leidėjams nebereikia rūpintis knygų likučiais, logistika, galima užtikrinti ir palaikyti platesnį gaminių asortimentą.
Artimiausiais metais didžiausią dėmesį kreipsime į augančių paslaugų rinkas: interaktyvų turinį, elektronines knygas ir knygų pardavimus internetu“, – ateities planais dalijasi įmonių grupės„Alma littera“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika.
Tačiau elektroninėmis skaityklėmis ir lietuviškomis elektroninėmis knygomis prekiaujančios interneto parduotuvės skaityklė.lt vadovas Deividas Talijūnas sako, kad leidėjai nelinkę bendradarbiauti ir nenori leisti elektroninių knygų versijų.
„Net negaliu pasakyti, kad jiems tai neapsimoka, tiesiog jie net nebando. Paklausa būtų, jei būtų pasiūla. Šiuo metu turime apie 300 lietuviškų knygų, o bet kuriame knygyne knygų yra turbūt keli tūkstančiai. Darbuojamės su keliomis leidyklomis, tačiau didžiosios nenori bendradarbiauti“, – sako D. Talijūnas.
Interneto parduotuvėje elektroninės knygos kainuoja nuo 7 iki 40 litų., o skaityklių kainos svyruoja nuo 599 iki 1199 litų. Per dvejus darbo metus skaityklių parduota kelis šimtai, o kiek parduota knygų, D. Talijūnas neatskleidžia.
„Norėjome suteikti leidėjams platformą skelbti knygas skaitmeniniu formatu, nemažai investavome, tačiau kol kas reikalai juda lėtai. Jaučiamas susidomėjimas tiesiogiai iš autorių, kurie turi progą skaitmeninti savo senas knygas, kurių jau niekas nebeperleis“, – sako D. Tijūnas.
Jo žiniomis, kaimyninėse šalyse padėtis elektroninių knygų versle yra panaši. Tik anglakalbės šalys kol kas yra pasiekusios apčiuopamo rezultato. JAV 22 proc. knygų parduodama skaitmeniniu formatu, Didžiojoje Britanijoje – apie 7 proc.
