Leidyklos „Versus Aureus“ atstovė Rasa Kašėtaitė ką tik grįžo iš kilometriniais koridoriais kaskart stulbinančios, knygų viršeliais raibstančios Frankfurto knygų mugės.
Vienoje svarbiausių pasaulio knygų mugių ne vienus metus diskutuojama apie elektroninės ir spausdintos knygos konkurenciją. Kas šia tema girdėti naujo?
– Kol kas, daugelio nuomone, abi knygos žengs koja kojon ir papildys viena kitą. Elektroninių knygų pasirinkimas kol kas didesnis anglų kalba, tad jos vargiai išstums nacionalinę literatūrą. Elektroninės knygos labiau tinkamos akademinei literatūrai, keliaujantiems žmonėms, jomis, diegiant interaktyvius žaidimus, bandoma sudominti ir vaikus. Labai daug mugėje sutiktų žmonių turėjo ir planšetinius kompiuterius, ir skaitykles – tiesiog gyvenimui palengvinti.
O kokios knygų leidybos tendencijos?
– Vaikams, paaugliams vis dar leidžiamos knygos apie nežemiškas būtybes: vampyrus, vilkolakius, demonus. Pakankamai daug kulinarijos knygų, sveikos gyvensenos vadovų. Į akis krito dėmesys šiuolaikinėms aktualijoms, pvz., Kinijos ekonomikos augimui ir svarstymams, koks pasaulis būtų dominuojant šiai šaliai.
Tiems, kurie nėra lankęsi Frankfurto knygų mugėje, turbūt lengviau būtų ją įsivaizduoti lyginant su Vilniaus knygų muge. Kokių panašumų ir skirtumų įžvelgėte?
– Frankfurto knygų mugė – bene didžiausia pasaulyje, jos mastai įspūdingi, net autobusai kursuoja iš salės į kitą. Taip pat ir lankytojų skaičiumi ji Vilniaus mugę viršija apie penkis kartus. Frankfurto mugė labiau skirta žmonėms, susijusiems su leidybos verslu. Iš penkių Frankfurto mugės dienų trys skiriamos leidėjams, rašytojams, autorinių teisių agentams, per paskutines dvi įleidžiami visi, tačiau knygomis mugėje neprekiaujama.
