Kniaudiškių mikrorajone Panevėžyje atidaryta rudens galerija po atviru dangumi. Pievelėje prie lopšelio-darželio „Puriena“ akis traukia septyniolika didžiulių, spalvingų kilimų, nuaustų ne siūlais, o iš to, ką dosniai dovanoja gamta – kankorėžių, uogų, gėlių, sėklų ir kitų natūralių medžiagų.
Tai jau aštuonioliktą rudenį vykstančio „Purienos“ organizuojamo plenero rezultatas. Šių metų kūrybinio susitikimo tema – „Žalioji planeta“. Kiekviename kilime slypi mintis apie Žemę, jos grožį ir mūsų atsakomybę už tai, kokią ją paliksime ateities kartoms.
„Per meną ir grožį kalbame apie planetos likimą, norime, kad ji ateities kartoms liktų žalia, o ne su iškirstų miškų plynėmis“, – sako „Purienos“ direktorė Zita Kuncienė.
Kai gamta tampa drobe
Šiemet į kūrybinį procesą įsitraukė septyniolika Panevėžio švietimo įstaigų. Kiekviena jų sukūrė po įspūdingą 2 x 3 metrų dydžio floristinio meno kūrinį.
Pievelėje vienas šalia kito išsirikiavo darbai iškalbingais pavadinimais: „Gamtos glėbyje“, „Gyvybės medis“, „Gintarėlių planeta – Žemė gyva“, „Kai Žemė pražysta“, „Gyvybės ratas“, „Tu atsakingas už tai, kur esi…“, „Gyvybės medis“, „Žalioji harmonija“, „Gyvybės žiedas“, „Po vienu dangumi“, „Žemė motina“, „Planetų dėlionė“, „Žvaigždynėlis“, „Žaliosios svajonės“, „Žemės dovanos“, „Ryto Aušra“.
Kiekvienas kilimas – vis kitoks. Viename akis užkliūva už smulkių raštų, kitame – už ryškių rudens spalvų, dar kitame gamtinės medžiagos susilieja į simbolius, primenančius medžius, planetas ar gyvybės ratus.
Į kūrybą įsitraukė pedagogai, vaikai ir jų tėveliai. Šeimos rinko tai, iš ko vėliau buvo galima „išausti“ spalvingus kilimus: kankorėžius, uogas, gėles, sėklas ir kitas gamtos dovanas.
Tikras panevėžiečių „spaceras“
Kai kilimai išdėliojami ant pievelės prie šaligatvio, Kniaudiškių mikrorajonas atgyja.
„Prasideda tikras panevėžiečių „spaceras“, – juokiasi Z. Kuncienė.
Ir išties – prie spalvingosios galerijos užsuka praeiviai, šeimos, senjorai. Vieni tik stabteli pasigrožėti, kiti vaikšto nuo vieno kilimo prie kito, apžiūri detales, ieško įdomiausio ar netikėčiausio gamtos derinio.
O floristinių kilimų kūrėjų laukė ir malonios staigmenos. Renginio rėmėjai įsteigė daugybę nominacijų – nuo „Puriausio“, „Nuostabiausio“ ir „Elegantiškiausio“ iki „Žaismingiausio“, „Paslaptingiausio“, „Originaliausio“, „Šviesiausio“ ir kitų.
Nepabostanti tradicija
„Žaliosios planetos“ kilimai – jau aštuonioliktoji šios gražios rudeniškos tradicijos istorija. Per beveik du dešimtmečius ji tapo neatsiejama „Purienos“ gyvenimo dalimi ir kasmet į Panevėžį atneša vis kitokią rudens spalvą.
Z. Kuncienė džiaugiasi ir tuo, kad per visus šiuos metus nė vienas floristinis kilimas nebuvo tyčia suniokotas.
Tiesa, gamta kartais pati įsikiša į meno kūrinių likimą.
„Didžiausi niokotojai – balandžiai, iš kilimų nulesantys grūdelius“, – šypsosi direktorė.
Panevėžiečiai šiais gamtos kilimais galės grožėtis iki antradienio vidurdienio.
G. Kartano nuotr.
