Kiekvieną naktį knarkia 10 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Atrodytų, knarkimas trukdo tik aplinkiniams, tačiau medikai įrodė, kad tai kenkia paties knarkiančiojo sveikatai – knarkimas gali būti didelio arterinio kraujo spaudimo priežastis, dėl jo sutrinka širdies ritmas. Knarkiančius žmones 2–3 kartus dažniau gali ištikti miokardo infarktas, smegenų insultas.
Dažniausiai knarkia turintieji antsvorio. Didelę reikšmę turi paveldimumas, lemiantis veido skeleto konfigūraciją. Iš pradžių knarkiama epizodiškai, gulint ant nugaros, išgėrus alkoholio, pervargus, vėliau jis tampa vis garsesnis, beveik nuolatinis. Paskui prisideda kvėpavimo sutrikimas. Tad knarkimą, kaip ir visas kitas ligas, būtina gydyti, kuo anksčiau, tuo geriau, kol žmogus „nepriknarkė“ rimtų bėdų. Knarkimą galima gydyti chirurgiškai, taip pat naudojant burnos aplikatorius ir nosies sparnelių plėtiklius.
Parengė
A.Kaminskienė
