Siekti rekordo A. Kubiliui trukdo nepaklusnus liberalcentristų ministras.
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir konservatorių vadų nesutarimai grasina net ir Vyriausybės išlikimui. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas tapo tokios pačios ar net didesnės svarbos problema, nei valstybės biudžetas, pensijos ar mokesčiai.
R. Palaičio atleisti FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas neseniai kreipėsi į teismą, kad šis išaiškintų, ar ministro įsakymas nebeleisti melo detektoriumi tikrintiems pareigūnams dirbti su slapta informacija ir jų atleidimas iš pareigų yra teisėtas. Buvusius FNTT vadovus užstoja konservatoriai, teigiantys, kad trūksta argumentų pareigūnų atleidimui pagrįsti.
Liberalų ir centro sąjungos, kuriai priklauso R. Palaitis, pozicija kol kas nėra labai kategoriška. Su premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs partijos vadovas Algis Čaplikas nedrįso prognozuoti, kaip bus išspręstas koaliciją kiršinanti problema, tačiau negalėjo garantuoti, jog Vyriausybė išliks tvirta.
Praėjusią savaitę V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo priežasčių pradėjo ieškoti ir Seimo Antikorupcijos komisija, kuriai pirmininkaujantis Ligitas Kernagis aiškino, kad viešumoje sklandančios versijos – nepakankamos galutiniam sprendimui. Buvusių FNTT vadų pavardės minimos informacijos apie tyrimą dėl „Snoro“ nutekinimo istorijoje.
Meilė baigėsi
Dėl FNTT pozicijos išsiskyrė ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir tarp Prezidentūros bei Vyriausybės vadovo. A. Kubiliaus ir Dalios Grybauskaitės draugystė iki šios istorijos atrodė gana tvirta. D. Grybauskaitė palaiko R. Palaičio sprendimą, o buvusius FNTT vadovus paragino nustoti politikuoti.
D. Grybauskaitė atsisako komentuoti A. Kubiliaus poziciją dėl FNTT. Kitaip elgiasi konservatoriai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė anksčiau nusistebėjo, jog ji pati, kitaip nei prezidentė, nemato priežasčių atleisti FNTT vadovus: „Galbūt aš turiu mažiau informacijos, negu turi prezidentė.“
Šįkart konservatoriai lieka vieni kovos lauke – koalicijos partnerius liberalcentristus palaiko ir Liberalų sąjūdis, prisideda prezidentė, o opozicija vėl rado progą prabilti apie interpeliaciją premjerui – esą jis tinkamai nereagavo į susiklosčiusią situaciją.
Premjeras A. Kubilius nepamiršta pabrėžti, jog ši Vyriausybė pretenduoja tapti pirmąja, per visą nepriklausomybės istoriją išdirbusia visą kadenciją. Tačiau patys konservatoriai gali prisidėti prie Vyriausybės griūties. Po kelių savaičių prasidėsiančios pavasario sesijos metu konservatoriai Seime gali pasirašyti už interpeliaciją R. Palaičiui. Tokiu atveju liberalcentristai pritartų interpeliacijai A. Kubiliui, jeigu opozicija keltų tokią idėją.
Praėjusių metų pabaigoje svarstant biudžetą valdančioji koalicija jau buvo susvyravusi – konservatorių partneris Liberalų sąjūdis jau garsiai mąstė apie galimybę Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Ginčus tarp koalicijos partnerių sukėlė ginčai dėl mokesčių didinimo. Biudžeto deficitą konservatoriai panoro mažinti didinat PVM tarifą bei įvedant prabangos mokesčius. Galiausiai Seime pritarta tik vienam jų – prabangaus būsto apmokestinimui.
