Finansines paslaugas teikiančios bendrovės savo ateitį regi elektroninėje erdvėje. Vis daugiau jų planuoja paslaugas, kuriomis klientai galės pasinaudoti neiškėlę kojos iš namų. Tai reiškia, kad žmonės vis rečiau lankysis klientų aptarnavimo skyriuose. Finansų įmonėms tai nėra bloga žinia.
Nišiniu banku save vadinanti „Finasta“ atidarė elektroninę parduotuvę eshop.finasta.com. Gyventojai, pasinaudoję jos teikiamomis galimybėmis, tapti banko klientais ir padėti indėlį gali internetu. Vykti į banko aptarnavimo padalinį, kurių visoje Lietuvoje „Finasta“ turi vos tris, jiems nereikia.
Elektroninėje parduotuvėje indėlį dedantis asmuo užpildo anketą, pateikia standartinius duomenis apie save, o sutartį nurodytu adresu ir sutartu laiku jam pristato bendrovės „G4S Lietuva“ kurjeris. Pasirašytos sutartys keliauja atgal į banką ir netrukus yra aktyvuojamos.
„Ne žmogus ateina į banką, o bankas pas žmogų“, – sakė „Finastos“ valdybos narys ir Finansų rinkų tarnybos vadovas Andrejus Cyba. Tiesa, padėti indėlį elektroninėje parduotuvėje kol kas gali tik Lietuvoje gyvenantys asmenys ir tik litais.
„Finasta“ skaičiuoja, kad nauja paslauga pasiteisins, jeigu ja per mėnesį pasinaudos 150–200 klientų. Planuojama, kad ateityje elektroninėje parduotuvėje apsilankę klientai galės pasinaudoti ir kitomis „Finastos“ paslaugomis.
Bankas neatskleidžia, kiek lėšų prireikė elektroninei parduotuvei sukurti. Tai esą vidinė informacija. Tačiau jo atstovai užsiminė, kad investicijos nebuvo „ypač didelės“.
Į internetą žvalgosi ir draudikai
Daugiau paslaugų elektroninėje erdvėje ketina teikti ir kai kurios draudimo bendrovės. Torbjörnas Magnussonas, draudimo bendrovės „If P & C Insurance“ prezidentas ir generalinis direktorius, kiek anksčiau su IQ kalbėjosi apie augančią interneto svarbą.
„Suomija yra labiausiai pažengusi šalis pasaulyje, kai kalbame apie draudimo verslą internete“, – sakė T. Magnussonas. Anot jo, ten bendrovės klientai prašymus atlyginti žalą gali pateikti internetu. Internetu galima pakeisti turimą draudimo polisą ar įsigyti naują (pavyzdžiui, kelionės ar būsto draudimo).
T. Magnussonas skaičiavo, kad visoms paslaugoms internete įdiegti prireikė 7–8 metų. Lietuvoje ši plėtra prasideda dabar ir, jo skaičiavimu, turėtų užtrukti 3–4 metus.
Veiklą plečiančioms draudimo kompanijoms, pašnekovo teigimu, prireiks daugiau darbuotojų tam, kad pavyktų susidoroti su plėtros iššūkiais. „Draudimo verslas auga. Manau, kad daugės žmonių, dirbančių ne tik mūsų, bet ir kitose draudimo kompanijose“, – prognozavo T. Magnussonas.
Pratina prie savitarnos
Populiarinti elektronines paslaugas ir skatinti žmones vis dažniau naudotis savitarnos galimybėmis ne vienus metus skatina šalies komerciniai bankai. Jiems tai – būdas mažinti veiklos sąnaudas ir savo darbuotojų laiką skirti produktyvesnėms veikloms.
SEB banko duomenimis, per pastaruosius metus trijose Baltijos šalyse veikiančiuose banko skyriuose besilankančių žmonių skaičius sumenko nuo kelių iki keliolikos procentų. Didžiausias pokytis per 2012 m. pirmuosius devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, užfiksuotas Estijoje, kurioje lankytojų skaičius mažėjo 19 proc., Latvijoje – 8 proc., Lietuvoje atmetus „Snoro“ banko bankroto įtaką – 2 proc.
Bankas skaičiuoja, kad per palyginamąjį laikotarpį pastebimai padidėjo klientų naudojimosi elektroninės bankininkystės paslaugomis apimtys. Šiuo atveju didžiausias pokytis užfiksuotas Lietuvoje, klientų aktyvumas elektroninėje erdvėje išaugo 11 proc., Latvijoje ir Estijoje jis per metus padidėjo atitinkamai 9 ir 7 proc.
Finansinės paslaugos internete – nėra svetimybė
Tai, kad finansinės paslaugos internetinėje erdvėje apskritai nėra svetimos šalies gyventojams, rodo ir neseniai paskelbtas Informacinės visuomenės plėtros komiteto tyrimas. Per 2012 m. trečią ketvirtį Lietuvoje internetu nuolatos naudojosi 62 proc., arba apie 1,6 mln. šalies gyventojų. Per metus jų skaičius išaugo 4,4 procentinio punkto, arba maždaug 130 tūkst. žmonių.
Labiausiai paplitusi veikla tarp šalies interneto vartotojų buvo naujienų skaitymas, informacijos paieška ir prekių ar paslaugų palyginimas. Tuo užsiėmė nuo 85–88 proc. visų interneto vartotojų. Elektroninės finansų paslaugos taip pat buvo viena populiaresnių veiklų, šiomis galimybėmis naudojosi apie 75 proc. interneto vartotojų, arba 1,2 mln. visų šalies gyventojų.
