„Adidas“ – vienas dažniausiai klastojamų prekės ženklų pasaulyje.
Prabangi parduotuvė dar nėra garantija, kad jos vitrinose iškabinti garsių prekės ženklų pavyzdžiai yra originalūs. Policijos pareigūnų praktika liudija, kad apie 15 proc. suklastotų prekių gali būti realizuojamos parduotuvėse, kurias pirkėjai puikiai vertina ir už prekes moka tūkstančius litų.
Šią savaitę Lietuvos elitas aiktelėjo – ant itin garsių prekių ženklų produkcija prekiaujančios Mariaus Gelažniko parduotuvės krito šešėlis dėl galimų klastočių. Iki šiol mūsų šalyje buvo įprasta girdėti, kaip pasienyje muitininkai sulaiko tūkstančius vienetų suklastotos „Adidas“ produkcijos arba policijos pareigūnai aptinka garsių gaminių kopijas turgavietėse. Vis dėlto policijos pareigūnai pripažįsta, kad dalis falsifikuotų prekių patenka ir ant prabanga žėrinčių parduotuvių lentynų.
Gamintojai siunčia slaptus pirkėjus
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) duomenimis, didžiąją į mūsų šalį patenkančių klastočių dalį sudaro žymių gamintojų drabužiai ir parfumerijos gaminiai. Tarp populiariausiųjų – „Puma“, „Nike“, „Adidas“, „Versace“, „Dolce & Gabbana“, „Chanel“, „Louis Vuitton“ ir kt. Šiais prekės ženklais pažymėtų klastočių iš neteisėtos apyvartos išimama daugiausia.
Didžioji dalis falsifikatų realizuojama internete ir turgavietėse. LKPB Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininko Roberto Šimulevičiaus teigimu, pareigūnų patirtis liudija, kad apie 15 proc. svetimu prekės ženklu žymėtų prekių gali būti realizuojamos parduotuvėse, kurias pirkėjai puikiai vertina. Tačiau padėtis nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti iš šalies. Garsių prekių ženklų produkcija prekiaujančios parduotuvės nuolatos tikrinamos – reidus rengia policijos pareigūnai, slaptus pirkėjus siunčia ir patys prabangių prekių gamintojai ar prekės ženklų savininkai.
Trimis keturiais atvejais iš dešimties ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose dėl prekių klastočių pradedami sulaukus gamintojų pareiškimų ar vartotojų skundų. Kitus tyrimus inicijuoja patys pareigūnai.
Milijonai nuostolių
2010 m. policijos pareigūnai pradėjo 68 ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose, o teismui perduotos 36 baudžiamosios bylos. Vien tik LKPB Nusikaltimų tyrimo (NT) 2-osios valdybos pareigūnai pernai iš neteisėtos apyvartos išėmė daugiau kaip 20 tūkst. vnt. svetimu prekės ženklu žymėtų kvepalų, drabužių, vaistų, laikrodžių bei kitų lengvosios pramonės gaminių. Realizavus minėtą produkciją juodojoje rinkoje įtariamieji bei nuteistieji būtų gavę per 2,4 mln. litų neteisėtų pajamų.
„Akivaizdu, kad nusikalstamu būdu pagamintas produktas negali būti vertinamas kaip visavertė prekė, tačiau žvelgiant į tai, kad vienas suklastotas produktas iš rinkos išstumtų originalų produktą, žala prekės ženklų savininkams siektų 7,5 mln. litų“, – skaičiavo R.Šimulevičius. Preliminariai skaičiuojama, kad pernai dėl to valstybė į biudžetą negavo apie 1,6 mln. litų mokesčių.
Beje, šie duomenis atspindi tik LKPB NT 2-osios valdybos Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus darbo rezultatus. Šio skyriaus tyrimai sudaro 30 proc. visų Lietuvoje pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekių klastočių, todėl visoje šalyje išimtų iš neteisėtos apyvartos suklastotų prekių kiekis yra daug didesnis.
Pasienyje ištemptas tinklas
Nemaža dalis falsifikuotų prekių sulaikoma ir Lietuvos pasienyje. Muitinės pareigūnai 2010 m. nustatė 198 atvejus, kai asmenys gabeno prekes, kurios galėjo būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Tai pustrečio karto daugiau nei 2009 m. Dažniausiai bandoma įvežti suklastotus drabužius, avalynę, aksesuarus, mobiliuosius telefonus ir kt.
2010 m. sulaikyta 757 990 vnt. prekių, įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises – palyginti su 2009 m., sulaikytų prekių kiekis padidėjo 19 proc.
Pernai muitinės pareigūnai pastebėjo tendenciją, kad daugėja atvejų, kai pašto siuntomis gabenamos internetu užsakomos suklastotos prekės. Dažniausiai suklastoti drabužiai, laikrodžiai, rankinės, vaistai mažais kiekiais siunčiami iš Kinijos, Indijos.
Muitininkai kartu su policijos pareigūnais gana dažnai rengia panašius patikrinimus turgavietėse ir prekybos centruose. Vien tik per šiais metais vykusius bendrus patikrinimus sulaikyta apie 2 tūkst. vienetų galimai suklastotų prekių.
Vasario pradžioje Vilniaus teritorinės muitinės ir Vilniaus ekonominės policijos pareigūnai, vykdydami bendrą patikrinimą verslo parke „Gariūnai“, sulaikė apie pusantro tūkstančio įvairių prekių, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant registruotų „Spiderman“, „Barbie“, „Nina Ricci“, „Bakugan“, „Hello Kitty“, „Lous Vuitton“ ir kitų prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teises. Tąkart, siekiant nustatyti pažeidimus, buvo atlikti trys kontroliniai pirkimai, kurių metu nupirkta „Cartier“ ir „Nina Ricci“ tualetinio vandens, vaikiški mechaniniai laikrodžiai „Barbie“ ir „Hello Kitty“.
Patikrinimo metu prekyviečių savininkai pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisėtą prekių įsigijimą.
Žinia apie patikrinimą pasklinda žaibiškai, ir falsifikuotų prekių pardavėjai jas skubiai paslepia.
Griežtesnė atsakomybė nepadės
Pirkėjui, siekiančiam įvertinti prekės originalumą, patariama atkreipti dėmesį į vietą, kur prekė įsigyjama, jos kainą, kokybę bei rūšinę priklausomybę. „Tik 20-30 proc. prekių klastočių yra labai geros kokybės ir gali būti parduotos pirkėjui jį suklaidinus, t. y. apgavus. Pagrindinis suklastoto produkto kiekis realizuojamas abiem šalims žinant apie tos prekės žymėjimą svetimu prekės ženklu“, – pridūrė R. Šimulevičius.
Vis dėlto policijos pareigūnas nėra linkęs Lietuvos vadinti klastočių rojumi. Iki 2002-ųjų, kai mūsų šalyje nebuvo net teisės aktų intelektinei nuosavybei ginti, padėtis buvo kur kas prastesnė. Tačiau Lietuvai tapus ES nare, daugiau pastangų deda ir prekės ženklų savininkai, siekdami užtikrinti turtines teises.
Žinomų prekės ženklų savininkai jungiasi į asociacijas ar naudojasi pavienių atstovų, dažniausiai advokatų, paslaugomis. Visais atvejais, kai policija sulaiko tariamai suklastotas prekes, kreipiamasi į prekės ženklo savininką ar gamintoją, kad šis patvirtintų arba paneigtų kilusius įtarimus.
Pasitaiko atvejų, kad pareigūnai sulaiko rastos kokybės prekių, nors vėliau išaiškėja, kad jos nėra suklastotos, bet pagamintos Kinijos ar kitos šalies rinkoms. Tokiu atveju prekės grąžinamos jų savininkui. Pernai nenustačius nusikaltimo buvo nutraukti tyrimai 9 baudžiamosiose bylose.
R. Šimulevičius įsitikinęs, kad suklastotų prekių srautai į Lietuvą galėtų sumažėti, jeigu pasikeistų vartotojų įpročiai ir mentalitetas. „Jeigu visuomenė bus pakanti tokiems reiškiniams, jų sumažinti nepavyks net ir numačius griežtesnę atsakomybę“, – dėstė pareigūnas. Didžioji dalis suklastoto produkto naudotojų, sąmoningai perkančių svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes, ypač farmacijos srityje, nesuvokia apie tokių prekių daromą žalą sveikatai.
Už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus mūsų šalyje numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė. Taikant baudžiamąją atsakomybę, griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
