Aristokratų liga
Glaukoma vadinama aristokratų liga, tačiau ne todėl, kad ja
serga tik kilmingieji, o dėl to, kad ligonio gyvenimas labai apribojamas.
Pavyzdžiui, sergant šia liga labai svarbu gerai išsimiegoti, negalima kelti
sunkių daiktų, būti pasilenkus.
Draudžiama dėvėti drabužius stangriomis apykaklėmis, dirbti
naktines pamainas, nerekomenduojama labai nervintis, ilgai būti blogai
apšviestoje patalpoje, taip pat ryškioje saulėje be akinių su specialiu
geltonuoju filtru. Negalima pavargti, nes yra rizika, kad padidės akispūdis,
tada gali kilti priepuolis, per jį galima prarasti regėjimą.
Rizika
Neseniai gydytojai buvo įsitikinę žinantys visus šios ligos
rizikos faktorius – trumparegystė ir cukrinis diabetas. Nors tai ir neatmetama,
dabar medikų požiūris pasikeitė.
Žinoma, ir trumparegystė, ir cukraligė gali turėti įtakos
regėjimui, bet ne lemiamos. Kaip kitaip paaiškinti tokį faktą, kad sergantieji
glaukoma dažnai yra visiškai sveiki žmonės.
Daug svarbesni kiti faktoriai, tokie kaip amžius (daugiau nei
40 metų), rasė (azijiečiams ir amerikiečiams pasisekė mažiausiai), paveldimumas
(jei žmogus turi sergančių glaukoma giminaičių, rizika jam susirgti padidėja 20
kartų).
Požymiais, liudijančiais apie glaukomą, laikoma matymas lyg pro
rūką, stiprus skausmas, vaivorykštinių ratų atsiradimas apie šviesos šaltinį. Iš
tikro tai būdinga vienai glaukomos atmainų – uždarojo kampo glaukomai.
Esant šios atmainos glaukomai galimas stiprus priepuolis, po jo
greitai apankama. Tačiau šia glaukoma serga apie dešimt procentų ligonių. 90
procentų atvejų būna atvirojo kampo glaukoma, ji progresuoja be jokių pastebimų
požymių.
Regėjimo laukas siaurėja pamažu (procesas gali trukti ilgus
metus), žmonės kartais aptinka, kad nebemato viena akimi. Todėl, nepriklausomai
nuo požymių, kiekvienam, sulaukusiam trisdešimt penkerių (jei esama paveldimumo
rizikos) ar keturiasdešimties, dera apsilankyti pas akių gydytoją ir išsitirti
dėl glaukomos, paskui tai daryti reguliariai – kartą per metus.
Diagnostika
Svarbiausias, tačiau ne vienintelis glaukomos tyrimas yra
matuoti akispūdį. Kuo didesnis akispūdis ir kuo ilgiau jis toks lieka, tuo
labiau nukenčia regimasis nervas. Tačiau akispūdis nėra nekintamas dydis,
skirtingo amžiaus žmonių akispūdis kitoks, taip pat turi reikšmės lytis, kūno
sudėjimas, temperamentas.
Nevienodas jis būna trumparegių ir toliaregių, gali keistis
priklausomai nuo paros laiko ir fizinio aktyvumo. Jei akispūdis didelis, dar
neverta panikuoti, tačiau negalima to ignoruoti. Tačiau 60 procentų pacientų
liga vystosi esant normaliam akispūdžiui, todėl pasikliauti vien akispūdžio
matavimu nederėtų.
Būtina taikyti ir kitus diagnostikos metodus: tikrinti regėjimą
raidžių lentele, matuoti periferinį regėjimą (jo silpnumas – glaukomos požymis),
tirti akies dugną ir regimąjį nervą specialiais lašiukais išplėtus akies vyzdį,
ištirti akies vidinio skysčio nutekėjimo kanalus.
Ankstyvai ir tiksliai glaukomos diagnostikai gali būti
naudojamas kompiuterinis tinklainės analizatorius.
Glaukoma gydoma gali būti medikamentais, fizioterapija
(stimuliuoti regimąjį nervą ir tinklainę silpna elektros srove ar magnetiniais
laukais), gali būti pasitelkiamas lazerinis, chirurginis ar kombinuotasis gydymo
metodas.
Kokį pasirinkti, lemia ligos forma, stadija. Labiausiai
nekenksmingas yra lazerinis gydymas, tačiau jis veiksmingas tik esant ankstyvai
ligos stadijai.
Lašelis sveikatos
Glaukomos gydymas pradedamas nuo lašų, jie palaiko akies
skysčio balansą ir neleidžia padidėti akispūdžiui. Vaistus lašinti reikia vieną
du kartus per dieną ir tikriausiai juos vartoti teks visą gyvenimą.
Tačiau dauguma ligonių po metų nutraukia gydymąsi, ir tada liga
parodo nagus. Todėl konservatyvus gydymas tinka ne visiems, o tik tiems, kurie
rūpinasi savo sveikata.
Reikia išmokti įsilašinti vaistus, nors iš pirmo žvilgsnio ši
procedūra atrodo paprasta.
1. Būtinai nusiplaukite rankas prieš lašindamiesi lašus ir
paskui, kai baigsite procedūrą.
2. Pažiūrėkite aukštyn, vienos rankos smiliumi patraukite
apatinį voką, o kita ranka lašinkite vaistus. Akis gali priimti tik vieną
lašiuką, daugiau ir nereikia, antrą lašinkite tada, jei manote, kad
nepataikėte.
3. Paleiskite voką, užmerkite akį ir atsargiai akies kamputį
pirštu prispauskite. Laikykite pirštą apie dvi minutes. Taip neleisite vaistams
ištekėti.
4. Pirštais nelieskite vaistų buteliuko lašintuvo. Įlašinę
vaistus, uždarykite jį. Jei jums dreba rankos, paprašykite, kad kas nors
įlašintų vaistus. Tiksliai laikykitės vaistų lašinimo režimo. Jei jums reikia
išvykti iš namų, nepamirškite pasiimti vaistų.
Akių lašai galioja apie dvejus metus. Atidarius buteliuką,
vaistus tinka vartoti mėnesį. Nepradarytą buteliuką galima laikyti kambaryje,
pradarytą – šaldytuve.
Apie visus nemalonius pojūčius dėl lašų poveikio ligonis turi
informuoti gydytoją, taip pat reikia jam pasakyti, kokiomis lėtinėmis ligomis
sergama. Kai kurių akių lašų negalima vartoti sergant diabetu, bronchine astma,
lėtinėmis plaučių ligomis, širdies nepakankamumu.
Parengė A.Kaminskienė
