Herpetinė infekcija (pūslelinė, herpesas) – tai virusų sukelta ligų grupė, tačiau šiuo atveju mes kalbame apie Herpes simplex viruso sukeltą paprastąją pūslelinę, kuri pasireiškia gleivinių bei odos pokyčiais.
Kasmet atsiranda vis naujų virusų ir jų sukeliamų negalavimų. Tačiau vienas labiausiai paplitusių vis dar lieka pūslelinė. Daugybę iš mūsų ji kamuoja nuolat, tad aktualiausias gydytojams dermatologams užduodamas klausimas – ar galima ją visiškai išsigydyti?
Deja, atsakymas į klausimą neigiamas. Nors ir gydoma, liga visiškai nesunaikinama, virusas toliau gyvena nervų ląstelėse ir laukia progos vėl pasireikšti. Virusų nuolat pilna ore ir jie renkasi žmones, turinčius silpnesnę imuninę sistemą, dažnai sergančius įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Kaip dažnai liga linkusi kartotis, priklauso nuo žmogaus atsparumo: kai kuriems tai būna vienkartinis ligos pasireiškimas, tačiau daugeliui žmonių ji kartojasi dažnai, netgi kas mėnesį. Po to paprastai retėja, ligos požymiai silpnėja, mažėja skausmas, niežėjimas, ir būna, kad liga nepasireiškia daug metų.
Užkrato šaltinis visada būna sergantis žmogus arba viruso nešiotojas. Ir ši liga tokia klastinga, kad nešiotojui paprastai nepasireiškia visiškai jokie negalavimo simptomai – t. y. jis ir atrodo, ir jaučiasi kaip sveikas žmogus.
Kontaktuojant su užkratu virusas į organizmą prasiskverbia per gleivinės epitelį ir per pažeistas odos vietas. Inkubacinis periodas – laikas, praeinantis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos pasireiškimo požymių, – gali būti labai įvairus: nuo 2 iki 10 dienų, kartais net mėnesio.
Liga pasireiškia dilgčiojimu, ir labai greitai iškyla niežtinčios pūslelės, kurioms trūkus išteka skystis. Kuo dažniau kasysime pažeistą vietą, tuo didesniame odos plote išplatinsime ant pirštų likusį virusą.
Ypač pavojinga liesti akis, nes ten patekęs herpeso virusas gali sukelti rimtų komplikacijų. Todėl plikomis rankomis išvis negalima liesti pūslelių ir šašų.
Gydymas efektyviausias pačią pirmą dieną, tik pajutus niežėjimą. Žmonės, kuriems herpeso požymiai kartojasi, nuolat rankinėje nešiojasi antivirusinio kremo ar tabletę. Iškart patepus niežtinčią vietą, bėrimas neiškeroja iki skausmo ir šlapiavimo, sergama trumpiau.
Viruso pažeistą vietą visada puola ir kitos infekcijos. Į žaizdelę patekę stafilokokai ar streptokokai dar labiau komplikuoja jau rimstančią pūslelinę. Tuomet, jei žmogus gydosi pats, sau tik pakenkia. Ir prireikia ne tik antivirusinių, bet ir kitokių vaistų.
Negydant pūslelės po 2–3 savaičių pradeda trūkinėti, pasidengia luobele ir išnyksta. Deja, ne visiems laikams.
Siekdami išvengti perduoti užkratą kitiems, jau pajutę pirmuosius viruso požymius, turite imtis atsargumo priemonių. Jokiu būdu nebučiuokite žmonių, naudokitės individualiu rankšluosčiu, nesidalykite muilu, kosmetika, indais ir valgomaisiais įrankiais. Prisilietę prie viruso pažeistos vietos, odą nuplaukite karštu vandeniu su muilu.
Pažaboti herpeso virusą gali padėti ir natūralūs būdai. Pažeistas vietas siūloma tepti cinko pasta. Kol pūslelės neiškilo, rekomenduojama šaldyti dilgčiojančias vietas ledo gabalėliais. Ant pažeistų vietų dedami iš česnako pagaminti kompresai, žaizdelės vilgomos alavijų sultimis.
Su virusu efektyviai kovoja arbatmedžio eterinis aliejus. Kelis kartus per dieną pavilgę vatos tamponėlį eteriniame arbatmedžio aliejuje palaikykite jį ant pažeistų vietų. Taip pat keletą kartų per dieną pūsleles galite tepti alyvuogių aliejumi.
Kai kuriems padeda namuose pasigamintas bičių pikio ir spirito antpilas. Juo tepamos pūslelės kelis kartus per dieną, kol išgyja.
Efektyvus pagalbininkas – medus. Juo tepkite iškilusias pūsleles. Tai sustabdo tolesnį viruso plitimą. Kai kurie pataria dilgčiojančią vietą, kurioje netrukus gali atsirasti pūslė, trinti druska. Gali skaudėti, tačiau toks žingsnis gali užkirsti kelią virusui.
„SEKUNDĖS“ INF.
