Vakar daugelyje valstybių jau trečią kartą buvo paminėta Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Netikėtai užklumpančia, ilgus metus progresuojančia, nedarbingą žmogų padarančia ir neretai tragiškai besibaigiančia klastinga liga serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Medikai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius per artimiausią dešimtmetį gali išaugti dvigubai.
Ignoruoja ligą
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, lėtine
obstrukcine plaučių liga serga maždaug dešimt procentų žmonių populiacijos.
Pernai ligonių skaičius siekė net 600 mln. žmonių, daugiausiai vyresnių nei 40
metų.
Lietuvoje praėjusiais metais buvo užregistruota daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių sergančiųjų. Realiai šis skaičius gali būti dar didesnis – įrodyta, kad į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 30 proc. faktiškai sergančių asmenų. Kiti neįtaria, kad serga, ignoruoja ligos simptomus.
Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir bendrosios terapijos skyriaus vedėjo Arvydo Valavičiaus teigimu, LOPL užima ketvirtą vietą pagal sergamumą ir mirtingumą po širdies ir kraujagyslių, onkologinių susirgimų ir traumų. Būgštaujama, kad iki 2020 m. gyvenimo kokybę bloginanti ir jį trumpinanti klastinga liga gali atsidurti jau antroje vietoje.
Prasideda klastingai
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – kvėpavimo takų, jų praeinamumo pakenkimas, nebakterinis bronchų ir smulkiųjų kvėpavimo takų, alveolių, kraujagyslių uždegimas, sutrikdantis natūralų kvėpavimo procesą.
Pirmasis susirgimo požymis – nežymus kosulys. Retas dėl to susirūpina, tikėdamasis, kad varginantis kosulys greitai praeis, vėliau paprasčiausiai pripranta. Tačiau laikui bėgant jis kamuoja vis dažniau ir stipriau, pradedama skrepliuoti, dusti. Dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Mažėja fizinis aktyvumas, žmogus tampa nedarbingas.
LOPL neturi ūmaus pasireiškimo, lėtai progresuodama gali vystytis ne vieną dešimtmetį. Todėl ši klastinga liga dažniausiai diagnozuojama per vėlai, jau prasidėjus sunkiai gydymui pasiduodančioms komplikacijoms.
Sukelia rūkymas
Kodėl vieni žmonės suserga sunkiai pagydoma lėtine obstrukcine plaučių liga, o kiti – ne, nėra tiksliai žinoma. Tačiau, pasak A. Valavičiaus, vienas pagrindinių susirgimą skatinančių veiksnių yra cigarečių rūkymas. Net 90 proc. sergančiųjų LOPL – rūkaliai.
Nepaisant įvairių draudimų, reguliariai vykdomų akcijų, projektų, skirtų kovai su rūkymu, pulmonologas pastebėjo, kad Lietuvoje rūkančiųjų skaičius tik didėja. Rūkyti pradeda vis daugiau jaunų žmonių – per pastarąjį dešimtmetį bandžiusių rūkyti arba tai darančių reguliariai paauglių skaičius išaugo daugiau nei du kartus.
Pastebėta, kad smarkiai išaugo rūkančių moterų skaičius. „Kaip ir nuo alkoholinių gėrimų, narkotikų, taip ir nuo nikotino moterys dvigubai greičiau tampa priklausomos, joms sunkiau atsisakyti sveikatą žalojančio įpročio. Todėl rūkymo sukeliamomis ligomis moterys pradėjo sirgti dažniau“, – aiškino A. Valavičius.
Daugeliui rūkančiųjų pažįstamas kosčiojimas – pirmas susirūpinti verčiantis požymis. Jį galima pavadinti pradine LOPL stadija.
Kenkia ir aplinka
Rūkymas – pagrindinė, tačiau ne vienintelė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis. „Kai kurie žmonės kiekvieną dieną surūko po dvidešimt cigarečių, bet akivaizdžių kvėpavimo takų pažeidimų dėl to nerandama. Kiti surūko vieną dvi arba visai nerūko, bet suserga“, – sakė pulmonologas.
Riziką susirgti LOPL lemia paveldimumas, padidėjęs bronchų jautrumas aplinkos dirgikliams, bendra kvėpavimo takų būklė, oro užterštumas, nepalankios gyvenimo ar kenksmingos darbo sąlygos – dažnas buvimas prirūkytose, šaltose, nevėdinamose patalpose, darbas su dujomis, cheminėmis medžiagomis.
Pataria susirūpinti
Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir bendrosios terapijos skyriaus vedėjo A. Valavičiaus teigimu, LOPL – ne tik sergančio žmogaus, bet visos visuomenės problema. „Dažniausiai liga nustatoma keturiasdešimties metų sulaukusiems žmonėms. Tai reiškia, kad visuomenė praranda jaunus, stiprius, darbingiausio amžiaus narius. Be to, turi nemažai išlaidų jų gydymui“, – teigė specialistas.
Minėdami Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dieną medikai stengiasi atkreipti ne jau sergančių žmonių, bet sveikais save laikančių piliečių dėmesį. „Rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų reguliariai atlikti spirometriją – plaučių funkciją matuojantį tyrimą. Jis padeda anksti diagnozuoti ligą ir pradėti komplikacijoms vystytis neleisiantį gydymą. Anksčiau LOPL buvo apibūdinama kaip nepagydoma liga, tačiau dabar atsirado labai veiksmingų jos progresavimą sustabdančių vaistų,“, – aiškino A. Valavičius.
“Klaipėda”
