Klaipėdos savivaldybei ir „Vėtrūnai" nepavyksta sutarti dėl jau veikiančios „Švyturio" arenos statybos darbų kainos. (Klaipėdos savivaldybės nuotr.)
Vakar vakare ant Klaipėdos Švyturio arenos statybos užbaigimo akto buvo padėtas paskutinis – valstybinės statybos užbaigimo komisijos pirmininkės – parašas. Tačiau uostamiesčio savivaldybei ir rangovei UAB „Vėtrūna“ arenos statybų procesas dar nesibaigė. Savivaldybė nesutinka sumokėti rangovei dalies lėšų, kadangi ši esą kai kuriuos darbus atliko brangiau, nei buvo įsipareigojusi.
Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė pripažino, kad savivaldybė dar neatsiskaitė su rangove už atliktus darbus. Sumos, kurios savivaldybė nesumokėjo, A. Špučienė neįvardino. Atsiskaityti su „Vėtrūna“ savivaldybė delsia dėl to, kad iškilo ginčų dėl kai kurių atliktų darbų.
„Rangovė atliko daugiau darbų ir brangiau, nei buvo numatyta pagrindinėje sutartyje. Todėl tarp mūsų ir „Vėtrūnos“ tebevyksta ginčai, kurie gali persikelti ir į teismą“, – teigė A. Špučienė. Kokius konkrečiai darbus „Vėtrūna“ atliko brangiau, nei buvo planuota, ji nenorėjo įvardinti.
Dėl užsitęsusių ginčų tebėra neaiški ir galutinė projekto sąmata. Šiuo metu arenos projekto vertė siekia apie 74 milijonus litų. Tačiau į šią sąmatą dar nėra įtraukta darbų, dėl kurių „Vėtrūna“ ir savivaldybė tebesiginčija, kaina. „Vėtrūnos“ atstovai į IQ.lt klausimus kol kas neatsakė.
Pagal pirminę sutartį „Vėtrūna“ Klaipėdos areną turėjo pastatyti už 55 milijonus litų. Vėliau buvo teigta, jog arenai būtini papildomi darbai bei įranga, todėl kaina išaugo dar bent trečdaliu.
Panaši situacija kartojosi ir Kaune, kuriame „Žalgirio“ areną statė ta pati rangovė – UAB „Vėtrūna“. Rangovės ir Kauno miesto savivaldybės ginčas dėl projekto sąmatos taip pat pasiekė teismą.
Po Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo Kauno arenos darbų kaina sumažėjo 9 milijonais litų. Tada skaičiuota, kad arenos statyba atsieis apie 160 milijonų litų. Tačiau gegužę savivaldybės taryba pritarė „Vėtrūnos“ siūlymui pirkti papildomų darbų už dar 7,8 milijonus litų. Taigi Kauno „Žalgirio“ statyba kainavo beveik 169 milijonus litų.
