Gali klysti
Gydytojo diagnozė kelia abejonių? Kad paaiškėtų, kuo sergate,
reikia atmesti kitas ligas, kurių požymiai panašūs. Yra keturios ligos, kurias
gydytojai dažnai klaidingai diagnozuoja.
Kartais net geriausi gydytojai gali suklysti: beveik 40 proc.
jų klaidų yra susijusios su neteisinga ar netikslia pradine diagnoze. Jei
atmesime aplaidumą, liks dar kitų paaiškinimų.
Pavyzdžiui, daugelio ligų simptomai panašūs arba jas tiksliai
nustatyti galima tik atlikus papildomus tyrimus, kartais juos gali tekti
pakartoti. Tad ką daryti, jei gydytojas yra įsitikinęs diagnozės teisingumu ir
nemato reikalo skirti tyrimus? Tokiu atveju reikia gydytojui užduoti klausimų,
padėsiančių ir jam, ir sau. Taip ne tik bus išvengta klaidingos diagnozės, bet
ir galbūt net išgelbėsite sau gyvybę.
Insultas
Simptomai: galvos skausmai, jos svaigimas, staiga aptemsta
akyse, sutrikusi koordinacija ir kalba.
Gydytojas sako, kad tai vegetodistonija, migrena arba tai
susiję su vidine ausimi (klausos labirintu).
Tai gali būti insultas.
Kodėl galima suklysti?
Daugybė tyrimų įrodė, kad 14 proc. insulto atvejų žmonėms iki
45 metų diagnozė būna klaidinga. Neseniai buvo laikoma, kad insultas –
pagyvenusiųjų liga, dabar jis „pajaunėjo“ ir vis dažniau ištinka jaunus stiprius
žmones.
Kalbama apie vieną insulto rūšių – išeminį, susijusį su galvos
kraujotakos sutrikimais. Insulto simptomai įvairūs. Svarbu žinoti: jei patyrėte
panašių pojūčių, būtina apie tai pasakyti gydytojui.
Beje, atkreipę gydytojo dėmesį į neryškius simptomus ir ėmęsi
skubių priemonių galėsite išvengti rimtų problemų, tokių kaip paralyžius ir
kalbos sutrikimas.
Visuomet reikia atkreipti dėmesį į rankos ar kojos silpnumą,
daiktų dvejinimąsi akyse, jei tai nėra susiję su trauma ar regėjimo pakenkimu.
Nerimą turi kelti ir netikėtai atsiradę kalbos sutrikimai, kai žmogus nesugeba
suformuluoti minties, ima sunkiai kalbėti, blogai suvokti kalbamus dalykus.
Visi šie požymiai rodo, kad yra sutrikusi tam tikra smegenų
struktūra. Net jei minėti požymiai jau išnyko, nereikėtų nusiraminti. Jei
pajutote vieną ar keletą panašių požymių, ypač jei tai truko ilgiau nei valandą,
kuo greičiau skubėkite pas gydytoją.
Žandikaulio problemos
Simptomai: galvos skausmas, užpakalinės kaklo dalies,
skruostikaulio skausmas, ausų skausmas arba spengimas jose.
Gydytojas sako, kad tai – migrena arba vidurinės ausies
uždegimas. Tačiau tai gali būti uždegimas, motorikos sutrikimas arba kita
smilkinio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija. Kodėl galima suklysti?
Panašūs požymiai neretai priskiriami trišakio nervo uždegimui,
ausų ligoms. Minėtasis sąnarys kenčia, kai yra sąkandžio problemų dėl dantų
ligų, traumos (žandikaulio pažeidimo) ar artrito.
Jeigu yra pažeistas diskas (dėl išnirimo, suplonėjimo ar
trūkio), jis nebeapsaugo sąnario galvutės nuo trinties, tada gali atsirasti
skausmas, sąnario traškesys, tinimas. Gali skaudėti galvą arba ausį. Net dažnas
kramtomosios gumos kramtymas gali sukelti šią ligą.
Jeigu gydytojas nustato diagnozę, nors neatliko papildomų
tyrimų, ar paskiria vaistų, kurie nepadeda, kreipkitės į odontologą – jis padės
tiksliai nustatyti būdingus apatinio žandikaulio pakitimus.
Širdies priepuolis
Simptomai: nuovargis, pasunkėjęs kvėpavimas, gumulo pojūtis
saulės rezginio srityje. Gydytojas sako, kad tai – stresas arba panikos ataka.
Tai gali būti širdies priepuolis, išeminė širdies liga.
Kodėl galima suklysti? Širdies priepuolis moterims dažniausiai
pasireiškia ne itin pastebimai, tad simptomus kartais būna gerokai sunkiau
nustatyti nei vyrams. Kartais vienintelis šio sunkaus ir klastingo negalavimo
požymis gali būti tik dusulys arba nuolatinis nuovargis.
Daugiau kaip pusė moterų širdies priepuolių atvejų iš pradžių
būna klaidingai diagnozuojami, ši problema būdinga ne tik mūsų medicinai.
Pavyzdžiui, JAV laiku nediagnozuotas infarktas vadinamas didžiausiu moterų
žudiku.
Jeigu gydytojo paskirtas gydymas nepadeda, kuo skubiau
kreipkitės į kardiologą.
Nemalonumai dėl skydliaukės
Simptomai: prislėgta nuotaika ir nuovargis, padidėjęs svoris,
nemiga, raumenų maudimas ir nenoras judėti.
Gydytojas sako, kad tai – depresija arba lėtinio nuovargio
sindromas. Tačiau tai gali būti hipotirozė. Suklysti galima todėl, kad
hipotirozės požymiai (susilpnėjusi skydliaukės funkcija) dažnai pasireiškia
nepastebimai, užsimaskavę kitomis ligomis – anemija, vegetacine kraujagyslių
distonija, hipotonija, depresija.
Jei gydytojo skirtas gydymas tik slopina depresijos ar lėtinio
nuovargio simptomus, hormonų sistema gali būti palikta likimo valiai. Negydant
hipotirozės padariniai gali būti gana sunkūs: tai ir padidėjęs cholesterolio
kiekis kraujyje, ir hipertonija, ir širdies kraujagyslių ligos, ir
cukraligė.
Jeigu juntate silpnumą, nuovargį, jautrumą šalčiui, sumažėjusį
arba, atvirkščiai, padidėjusį apetitą, mieguistumą, jūsų veidas yra paburkęs,
negalite susikaupti – būtinai pasakykite gydytojui ir paprašykite, kad skirtų
skydliaukės hormonų tyrimą.
Parengė A. Kaminskienė
