A. M. M. Silyano.
Sausra, badas, pabėgėliai, piratai, smurtas ir terorizmas, būdingi sugriautam Mogadišo miestui, civilinio karo sutriuškintai sostinei. Tokie vaizdai dabar prabėga žmonių galvose, kai jie galvoja apie Afrikos Kyšulį.
Kad ir kaip būtų, toks supratimas yra ne vien tragiškai vienpusis, bet ir trumparegiškas bei pavojingas. Už šių vaizdų apie chaose ir neviltyje įstrigusį regioną slepiasi augančios ekonomikos šalys, vis daugiau priimamų reformų ir tobulėjantis valdymas. Be to, kitoje Raudonosios jūros pusėje griūvant Jemeno vyriausybei, strateginė Afrikos Kyšulio svarba gabenant naftą jūra tampa pagrindiniu pasauliniu saugumo rūpesčiu. Trumpai tariant, Afrikos Kyšulys yra pernelyg svarbus, kad būtų ignoruojamas ar taip suprastas.
Be abejo, niekas neturėtų neigti kovos su badu, piratavimu ir teroristų grupėmis, tokiomis kaip radikali ir žudikiška „Al-Shabaab“, svarbos. Tačiau tuo pat metu mes esame liudininkai mano tėvynėje – Somalilende – įvykusių trečių iš eilės laisvų, sąžiningų ir aktyvių prezidento rinkimų liudininkai. O Etiopija tapo viena greičiausiai pasaulyje augančių ekonomikų – jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, įsibėgėjo iki 10,9 procento. Taip ji rungtyniauja su Kinija ir veda į priekį Afriką. Išties, Etiopija yra viena iš kelių šalių pasaulyje, pasirengusi visiškai ir laiku – 2015 metais – įgyvendinti Jungtinių Tautų tūkstantmečio plėtros planus.
Toliau regione reikalai taip pat taisosi. Pietų Sudanas liepos mėnesį balsavo už nepriklausomybės paskelbimą. Uganda atrado naujus gausius naftos ir gamtinių dujų klodus, kurie paskatins ekonomiką.
Visi šie pokyčiai rodo, kad Afrikos Kyšulio žmonėms daugiau nebesinori būti pasyviomis lemties ir sudėtingos fizinės aplinkos aukomis. Priešingai, jie yra nusiteikę pakreipti savo lemtį teigiama linkme per modernizaciją, investicijas ir pagerėjusi valdymą.
Po dešimtmečius trukusio susipriešinimo Afrikos Kyšulio žmonės ir tautos mokosi bendradarbiauti ir derinti interesus. Pavyzdžiui, Somalilendas ir Etiopija bendradarbiauja tiesdami Etiopijos Ogadeno regione dujų eksporto vamzdyną, kuris žada naujų darbo vietų ir pajamų žmonėms vienoje iš vargingiausių ir mažiausiai išsivysčiusių pasaulio vietų.
Nors didelę dalį darbų galime padaryti patys, Afrikos Kyšuliui vis dar gali padėti tarptautinė parama. Tačiau tarptautinė bendruomenė turėtų atlikti daugiau nei tiesiog suteikti maisto bei vaistų bado ir sausros aukoms. Labai svarbu, kad būtų augimą skatinančių investicijų, kurios sukurtų darbo vietų mūsų žmonėms ir prekių bei išteklių pasauliui. Tai reiškia, kad reikia susitelkti į rinkos ekonomikos ir stabilios vyriausybės skatinimą, o ne nesėkmių ir žlugusių valstybių subsidijavimą. Deja, bent jau Somalilendo atžvilgiu to nevyksta.
Dvidešimt metų nuo tada, kai atkūrėme nepriklausomybę – mes 1960 metais savanoriškai susijungėme su Italijos Somalilendu siekdami sukurti Somalio respubliką, – tarptautinė bendruomenė yra užmerkusi akis į sėkmingą mūsų sukurtą demokratiją. Dar keisčiau – panašu, kad yra reikalaujama, jog mes apleistume mūsų įkurtą taikią, tolerantišką visuomenę ir pasiduotume bet kokios vyriausybės – jeigu ten apskritai tokia yra – kontrolei, kuri iš Mogadišo nuolaužų krūvos valdo (kuria netvarką) likusį Somalį.
Mūsų sėkmingas demokratijos eksperimentas yra ignoruojamas, iš dalies dėl seno prieš pusę amžiaus Afrikos vienybės organizacijos, dabartinės Afrikos Sąjungos pirmtakės, priimto nutarimo. Tuo metu neseniai sugriuvusios kolonijinės imperijos kurstė baimę dėl genčių karų ir nesuskaičiuojamų civilinių konfliktų. Tad Afrikos vienybės organizacija nutarė, kad imperinių jėgų nubrėžtos sienos turėtų būti gerbiamos amžinai.
Šis tabu vis dar sulaukia nuolatinės daugelio Afrikos vadovų paramos. Tačiau Eritrėjos atsiskyrimas nuo Etiopijos nesukėlė kitų atskilimų bangos Afrikoje. Panašiai ir taikus bei tarptautinėje erdvėje paremtas Pietų Sudano atsiskyrimas nuo Sudano nesukėlė naujų reikalavimų perbraižyti Afrikos sienas.
2005 metais Patrickas Mazimhaka, buvęs Afrikos Sąjungos pirmininko pavaduotojas, ataskaitoje išreiškė dideles abejones, ar ši taisyklė turėtų būti taikoma Somalilendui. P. Mazimhaka atkreipė dėmesį, kad 1960 metais po britų ir italų kolonijinių pajėgų pasitraukimo sudaryta sąjunga tarp Somalilendo ir Somalio niekada nebuvo formaliai ratifikuota.
Nuo to laiko jo ataskaita dūla stalčiuose. Tad kada žmonės galės deklaruoti savo nepriklausomybę ir sulaukti tarptautinio pripažinimo? Šį klausimą į svarbiausiųjų sąrašą iškėlė Palestinos sprendimas padėti savo bylą Jungtinėms Tautoms ant stalo.
Tarptautinė teisė čia nepadeda. Tiesą sakant, JT Pasaulinis teismas siūlo tik ribotus patarimus.
Manau, kad turėtų vyrauti tokie pagrindiniai principai, kuriuos Somalilendas atitinka:
– atskyrimas turėtų nebūti lemtas užsienio įsikišimo, ir turėtų būti taikomi aukšti kriterijai atsiskyrimui pripažinti;
– nepriklausomybė turėtų būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu aiški dauguma (gerokai daugiau nei 50 procentų plius vienas balsas rinkėjų) laisva valia tai pasirinko, idealiu atveju, nešališkame referendume;
– turi būti garantuotas tinkamas ir geras elgesys su visomis mažumomis.
Visos trys Somalilendo partijos nepalenkiamai remia nepriklausomybę, didele balsų persvara patvirtintą referendume 2001 metais. Todėl nekyla klausimų dėl to, ar vienas klanas ar grupuotė neprimeta nepriklausomybės kitiems.
Tačiau, nors Somalilendas gilina demokratiją kasdien, mūsų žmonės moka didelę kainą, nes trūksta tarptautinio pripažinimo. Pasaulio bankas ir Europos Sąjunga, pavyzdžiui, pila plėtros pinigus juodąją skylę Somalyje paprasčiausiai todėl, kad tai yra pripažinta vyriausybė.
Somalilendiečiai, kurių yra beveik tiek pat, kiek Somalio žmonių, yra apsukami. Jie gauna tik mažą dalį pinigų, nuolatos švaistomų Somalyje. Teisingumas reikalauja, kad tai pasikeistų. Nacionaliniai daugumos galingų pasaulio valstybių interesai reikalauja, kad Somalilendas išilgai savo sienų ir prie pakrančių norėtų ir pajėgtų užtikrinti saugumą. Mūsų žmonės to trokšta. Tad, perfrazuojant Winstono Churchillio posakį, duokite mums įrankių ir tarptautinį pripažinimą, ir mes pabaigsime darbą.
____________________
Ahmedas M. Mohamoudas Silyano yra Somalilendo prezidentas.
© Project Syndicate, 2011
