Vienos nuotraukos istorija
Tai, kas vyksta kitapus scenos uždangos, kas nesurežisuota ir nematoma žiūrovams. Taip nuotraukų ciklą „Užkulisių portretai“ pristato jo autorius – įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose dirbantis fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Per du dešimtmečius susikaupė daug ir įvairių žanrų teatrinių fotografijų: spektaklių ir jų repeticijų akimirkų, aktorių portretų, spektaklių plakatų, vaizdo ir fotoprojekcijų teatrui, užkulisių atmosferą perteikiančių nuotraukų. O kokie ciklo „Užkulisių portretai“, pristatyto Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje, sukūrimo užkulisiai?
Parodoje žvilgsnis krypsta dviejų nuotraukų iš spektaklio „Hamletas“ link. Vienoje jų – lyg slapčia stebimas spektaklio režisierius Eimuntas Nekrošius, kitoje matyti tuoj tuoj į sceną žengsiantis pagrindinio vaidmens atlikėjas Andrius Mamontovas ir antrame plane boluojantys žiūrovų veidai. Tai – 2001 m. Danijoje, Helsingiore, tris kartus parodyto lietuvių spektaklio akimirkos.
E. Nekrošiaus režisuotą „Hamletą“ D. Matvejevas yra fotografavęs nuo pat pirmojo spektaklio. Tačiau darbas Danijos Kronborgo pilyje, kurioje vaidino lietuvių aktoriai, jam įsiminė visam laikui. „Įspūdinga pilis, kurioje vyko W. Shakespeare’o pjesės veiksmas, repeticijos milžiniškame jos kieme, spektaklis po atviru dangumi. Neįprastos orų sąlygos: tai lietus, tai debesys. Per spektaklį pradėjo lyti, ir scenoje „lijo“, tad dirbtinis lietus susimaišė su tikru. Aplink – trupė talentingų, gražių žmonių, genialus pastatymas – viskas buvo kažkaip… gerai“, – prisimena D. Matvejevas. Ir čia pat pasvarsto, jog kada nors vertėtų surengti parodą vien iš Helsingiore darytų „Hamleto“ nuotraukų.
Nors 15 metų gyvuojantį spektaklį D. Matvejevas yra fotografavęs daugybę kartų, monotonijos niekada nejuto. „Kiekvieną kartą fotografuodamas gali rasti kažką naujo. Juk per tiek metų ir aktoriai keičiasi“, – pastebi D. Matvejevas. Aktoriaus virsmai D. Matvejevą domina ne tik laiko, bet ir būsenų prieš ir po spektaklio kontekstuose. Fotografas pasakoja bandęs fotografuoti Hamletą – A. Mamontovą prieš ir po spektaklio. „Bet kokių nors fotografinių jo skirtumų prieš „Hamletą“ ir po nepastebėjau. O E. Nekrošiaus? E. Nekrošius apskritai nemėgsta fotografuotis. Šitą kadrą dariau slapta“, – mosteli į režisieriaus nuotrauką D. Matvejevas.
Per tiek metų, praleistų užkulisiuose, jis sako išmokęs niekam nekliudyti, neblaškyti ir trukdyti tik tiek, kiek būtinai reikia. O ir aktoriai prie D. Matvejevo buvimo, sako, pripratę. Įtampa prieš spektaklį, ankštos užkulisių erdvės, pasitikėjimas fotografu, matyt, lemia, kad „Užkulisių portretų“ ciklo nuotraukose pro grimą, kostiumus, perukus prasimuša tai, kas nesuvaidinama, kas būna iki aktoriui užsidedant vaidmens kaukę. Tai D. Matvejevui, fotografuojant užkulisius, svarbiausia. „Šiose fotografijose man svarbiausia atmosfera. Kai kūriau seriją „Kaimynai“, dirbau dokumentiniu principu, ten svarbu detalės – interjeras ir žmogus, gyvenantis tame interjere. O čia buvo svarbiau ne detalės, o būsena, atmosfera, kaukės pakeitimas“, – aiškina D. Matvejevas.
