Ministerijoms kitų metų biudžete numatyta 2 proc. mažiau lėšų nei šiemet.
Kitų metų biudžeto projektą pradėjęs svarstyti ministrų kabinetas po pirmadienį vykusio pasitarimo nusprendė neviešinti, kokios bus kitų metų pajamos ir išlaidos. Paskelbta tik tai, kad biudžeto deficitas kitais metais turėtų siekti 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžeto projektą norima patvirtinti jau trečiadienį.
„Skaičiai bus po to, kai ministerijos peržiūrės savo asignavimus, bet planuojamas deficitas yra 2,8 proc. BVP. Tai reiškia, kad jeigu „Sodros“ pervedimas į antrąją pakopą ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo bendras deficitas yra maždaug 2,2 mlrd. litų, akivaizdu, kad valstybės biudžetui lieka apie 0,5 mlrd. litų deficito“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, kitais metais biudžeto pajamos neabejotinai didės. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, dėl kurio mažinimo teko spręsti ministrams, esą sudarė maždaug 1 mlrd. litų. Sprendžiant šį klausimą prioritetas buvo teikiamas pajamoms, kurias galima gauti iš dividendų, valstybinių įmonių pelno, valstybinės žemės pardavimo ir panašių pajamų šaltinių.
„Likusi dalis, kurią šiandien sprendėme, buvo 300 mln. litų, kuriais reikia deficitą sumažinti, ir buvo sutarta, kad visi asignavimų valdytojai (t. y. ministerijos) svarstys savo asignavimų sumažinimą 2 proc. Tai ir sudarytų tą trūkstamą sumą“, – skaičiavo I. Šimonytė.
E. Masiulis pasigedo viešumo
„Dėl euro zonos ir pasaulio ekonomikos problemų mūsų žvilgsnis į kitus metus yra šiek tiek labiau realistinis, apie tai kalba ir visos tarptautinės institucijos. Biudžeto planavimo reikaluose matome labai svarbų prioritetą – finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, jos tolesnį konsolidavimą“, – sakė premjeras Andrius Kubilius.
Jis vylėsi, kad pirmadienį aptartą kitų metų biudžeto projektą ministrų kabinetas patvirtins jau trečiadienio posėdyje. Tačiau tam prieštaravo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Šiais metais šiek tiek skyrėsi biudžeto pristatymas, negu kad buvo ankstesniais metais. Ministrai kol kas dar negavo biudžeto projekto. Per Vyriausybės pasitarimą biudžeto projekto jie negavo. Buvo tik skaidrėmis pristatyta informacija“, – sakė E. Masiulis.
Ministras teigė manantis, kad nereikėtų forsuoti procesų ir stengtis tądien jį patvirtinti. „Man atrodo, kad biudžetas kaip vienas svarbiausių valstybės viešojo gyvenimo dokumentų tikrai turėtų būti diskutuojamas platesniame rate“, – tikino E. Masiulis.
Jis atskleidė, kad planuojant kitų metų biudžetą Vyriausybėje buvo svarstytas siūlymas pridėtinės vertės mokestį didinti 1 proc. Tačiau tokiam siūlymui esą nebuvo pritarta.
Nedarbo išmokos liks sumažintos
Į „Sodros“ biudžetą kitais metais planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, arba 7,1 proc. daugiau nei laukiamas šių metų rezultatas (11,1 mlrd. litų). Prognozuojama, kad 2012 metų „Sodros“ biudžeto išlaidos sieks 14 mlrd. litų. „Sodros“ biudžeto deficitas turėtų siekti 2,1 mlrd. litų.
Vyriausybės pasitarime dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sakė, kad nuo kitų į prieškrizinį lygį atstatomos pensijos pareikalaus 495 mln. litų, o nepriemokų išmokėjimas pensininkams, dirbusiems 1995-2002 metais, – 263 mln. litų.
„Šnekant apie nedarbą planuojama palikti tą patį nedarbo išmokų lygį, kaip ir šiais metais. Tai leistų sutaupyti apie 100 mln. litų“, – sakė viceministras.
Jis tvirtino, kad „Sodra“ pamažu brenda iš krizės. Šiais metais esą bus sutaupyta apie 0,5 mlrd. litų. „Planuotas deficitas buvo 2,7 mlrd. litų, realiai bus apie 2,2 mlrd. litų. Kitais metais, jeigu ne tie prisiimti įsipareigojimai – pensijų atstatymas, nepriemokų išmokėjimas – biudžeto deficitas būtų dar optimistiškesnis“, – sakė A. Bitinas.
Griežtas deficito planas – sveikintinas
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis pagyrė Vyriausybės planus biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8 proc. BVP. Tačiau pridūrė, kad vienas dalykas to norėti, o kitas dalykas – įgyvendinti.
„Gerai, kad siekiama konkretaus tikslo. Pagal šitą siekį bus suplanuotos išlaidos, o jeigu ateity bus blogiau, tai tą deficitą viršys. Dabartinėje tokioje neaiškioje situacijoje protinga planuoti ne per dideles išlaidas. Tai, reikia pripažinti, artėjant rinkimams padaryti nelengva“, – sakė R. Rudzkis.
Vis dėlto jis pridūrė, kad anksčiau Vyriausybei išsakyta kritika išlieka – esą reikėtų ne tik nuspręsti karpyti išlaidas, bet ir atlikti struktūrinę analizę, kuri parodytų, kur smarkiausiai jas galima mažinti.
Analitikas, kaip ir ministras E. Masiulis, sakė pasigendantis biudžeto projekto viešumo. „Šita praktika tęsiasi metų metais prie įvairiausių vyriausybių. Šita Vyriausybė niekuo neišsiskiria. Kodėl Seimas nesiima ryžtingų priemonių tą praktiką pakeisti, kad būtų galima susipažinti su biudžeto struktūra giliau, o ne tik paviršutiniškai, man sunkiai suvokiama“, – kalbėjo R. Rudzkis.
