Seniausias privatus Šveicarijos bankas „Wegelin“ Niujorko teismui prisipažino padėjęs JAV piliečiams slėpti mokesčius ir visam laikui užvers duris. Sunkmečio kamuojamose valstybėse suaktyvėjus kovai su mokesčių vengimu panašiose istorijose vis pasirodo ir kitų šveicariškų bankų pavadinimų.
1741 m. mažame Šveicarijos Sankt Galeno miestelyje įkurtas bankas „Wegelin“ pripažino 2002–2010 m. padėjęs daugiau nei 100 JAV piliečių nuslėpti maždaug 1,2 mlrd. dolerių mokesčių nuo šalies mokesčių tarnybos. „Wegelin“ sutiko sumokėti 57,8 mln. JAV dolerių siekiančią baudą ir pareiškė, kad „liausis veikęs kaip bankas“. Tačiau kol kas neaišku, ar „Wegelin“ JAV pareigūnams atskleidė amerikiečių klientų pavardes.
Šveicarijos „Wegelin“ tapo pirmuoju užsienio banku, kuris buvo pripažintas kaltas padėjęs slėpti mokesčius JAV gyventojams. Kiti Šveicarijos bankai per pastaruosius kelerius metus ėmėsi priemonių, neleidžiančių JAV piliečiams atsidaryti sąskaitų, kuriomis pasinaudodami jie galėtų slėpti mokesčius.
„Wegelin“ noriai ir agresyviai užpildė nišą, kuri atsirado, kai kiti šios šalies bankai dėl JAV pareigūnų spaudimo atsisakė tokios praktikos“, – BBC naujienų svetainei komentavo JAV teisininkė Preet Bharara.
Dėl JAV pareigūnų pateiktų kriminalinių kaltinimų „Wegelin“ buvo priverstas didelę dalį savo verslo parduoti kitam Šveicarijos bankui „Raiffeisen Bank“. Šiuo metu „Wegelin“ liko tik padaliniai, veikiantys JAV, kai kurie šių padalinių klientai yra patekę į pareigūnų akiratį.
Pardavus dalį verslo kiti „Wegelin“ klientai bent kol kas apsaugoti nuo galėjusių grėsti teisinių kovų ir taip atspindėta baimė, kad mažai kas norės turėti reikalų su banku, kurį nubaudė JAV pareigūnai.
„Wegelin“ atvejis visu garsu nuskambėjo praėjus ketveriems metams po to, kai kitas Šveicarijos bankas UBS, kaltintas mokesčių vengimu, sutiko sumokėti JAV 780 mln. dolerių baudą ir atskleisti sąskaitas turinčių amerikiečių duomenis.
Tiesa, UBS nebuvo pripažintas kaltas, padėjęs gyventojams slėpti mokesčius. Mat bankas ir prokurorai pasiekė susitarimą – bauda ir informacija mainais į panaikintus kaltinimus.
Tyrėjų akiratyje išlieka kitas didelis Šveicarijos bankas „Credit Suisse“, turintis daugiau nei trilijoną dolerių turto ir dar tiek pat klientų pinigų. Atidžiai, anot BBC, stebimas ir penktadaliu mažesnis Šveicarijos bankas „Julius Bär“, taip pat dar 11 mažesnių vietos bankų.
Pinigus laikė Graikijos politikai
Apie Šveicarijos bankus kalbama ir vadinamojo Lagarde’s sąrašo, kurį paviešino žiniasklaida ir taip sudrebino Graikijos politikos elitą, kontekste.
2010 m. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, tuomet dar ėjusi Prancūzijos finansų ministro pareigas, tuomečiam Graikijos finansų ministrui George’ui Papaconstantinou perdavė sąrašą, kuriame buvo nurodyta 2 tūkst. sąskaitas Šveicarijos bankuose turinčių ir galbūt mokesčių vengiančių graikų pavardžių.
Skelbta, kad sąraše minimi asmenys banko HSBC padalinyje Ženevoje laiko apie 1,5 mlrd. eurų indėlių. Didžiausia sąraše minima indėlio suma esą siekia 550 mln. eurų.
Tačiau Ch. Lagarde’s pateiktą sąrašą ignoravo tiek G. Papaconstantinou, tiek 2011 m. finansų ministru tapęs Evangelas Venizelas. Abiem buvusiems ministrams dėl to dabar gresia teisinė atsakomybė.
Maža to, kaip pranešė Graikijos laikraščio „Ekathimerini“ naujienų svetainė, keli G. Papaconstantinou giminaičiai taip pat įtariami pervedinėję pinigus į banko HSBC padalinį Ženevoje ir taip išvengę mokesčių. Graikijos žiniasklaidoje skelbta ir apie tariamas buvusio šalies ministro pirmininko George’o Papandreou motinos sąsajas su neaiškia sąskaita viename Šveicarijos bankų.
Vokietijos spaudimas Šveicarijai
Šveicarijoje veikiantys bankai, tokie kaip „Credit Suisse“ ar „Pictet“, minimi ir istorijose, susijusiose su Vokietijos milijonieriais bei jų mėginimais vengti mokesčių.
Vokietijos valdantieji mėgino ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią tokiems bandymams, ir net buvo pasitelkę politinį spaudimą Šveicarijai, kad ji atskleistų šios šalies bankuose pinigus laikančių vokiečių pavardes. Praėjusių metų balandį Vokietija ir Šveicarija pasirašė susitarimą, galėjusį padėti sumažinti mokesčių vengimo mastą ir papildyti Vokietijos iždą.
Pagal susitarimą vokiečiai, kurie turi nedeklaruoto turto Šveicarijoje, nebūtų baudžiami. Jie tiesiog turėtų sumokėti vienkartinį 21–41 proc. turto vertės siekiantį mokestį, kurį apskaičiuotų šveicarai ir pinigus pervestų į Vokietijos iždą. Šiuo metu Vokietijoje galioja 19–34 proc. turto mokesčio tarifas.
Tačiau šį susitarimą blokavo aukštesnieji Vokietijos parlamento rūmai, kuriuose dauguma vietų priklauso opozicijai. Jos atstovų teigimu, minėtas susitarimas pernelyg silpnas. O Šveicarijos valdžia pareiškė, kad šalis nepasiruošusi suteikti daugiau nuolaidų Vokietijai.
