Fermos – gyvenvietės viduryje
Tvyrant karščiams nuo fermų sklindantys nemalonūs kvapai verčia
gyventojus raukyti nosis. Nekantriausieji renka aplinkosaugininkų telefonų
numerius ir skundžia gyvulių augintojus. Šie teisinasi darantys viską, kad
aplinkiniams nesmirdėtų, ir stebisi žmonių nepakantumu. Ar įmanoma suderinti
gyventojų norą kvėpuoti grynu oru, o ūkininkų – dirbti?
Jau įprasta, kad stambieji gyvulių augintojai iš aplinkinių
gyventojų priekaištų dėl smarvės susilaukia laukų laistymo srutomis ar skystu
mėšlu sezono metu. Jis trunka nuo balandžio 1-osios iki gruodžio 1-osios.
Tačiau šią vasarą dėl kaip reta karštų orų, drėgmės nuo fermų
nosį riečiantys kvapai neretai pasklinda nebūtinai dėl laukų laistymo.
Nors jie priklauso nuo vėjo krypties ir netvyro labai ilgai, ne
visi linkę pakentėti. Nepakenčiantieji dvoko teigia turintys teisę kvėpuoti
grynu oru ir stengiasi ją apginti.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio
rajono agentūros specialistai neseniai vyko aiškintis situacijos į Šilagalio
kaimą. Vietos gyventojai pasiskundė nebegalintys tverti iš ūkininko Vidmanto
Vapsvos kiaulių fermos sklindančios smarvės.
Tačiau šią vasarą dėl kaip reta karštų orų, drėgmės nuo fermų
nosį riečiantys kvapai neretai pasklinda nebūtinai dėl laukų laistymo.
Nors jie priklauso nuo vėjo krypties ir netvyro labai ilgai, ne
visi linkę pakentėti. Nepakenčiantieji dvoko teigia turintys teisę kvėpuoti
grynu oru ir stengiasi ją apginti.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio
rajono agentūros specialistai neseniai vyko aiškintis situacijos į Šilagalio
kaimą. Vietos gyventojai pasiskundė nebegalintys tverti iš ūkininko Vidmanto
Vapsvos kiaulių fermos sklindančios smarvės.
Agentūros direktoriaus pavaduotojas Rimantas Rudzevičius sakė,
kad nuvykę į ūkį jie rado netinkamai uždengtą skysto mėšlo kaupimo rezervuarą.
Už tai fermos savininkas buvo nubaustas 300 litų bauda.
Kita vertus, pavaduotojas neįžvelgia, kad 800 kiaulių
auginančio ūkininko elgesys būtų piktavališkas. Pasak jo, V.Vapsva iš esmės
paiso gamtosaugos reikalavimų, tačiau šiuo atveju esą karščiai daro savo.
„Aišku, kad gyventojams blogai, jei smirda. Betgi neuždrausi
visiems laikyti gyvulių“, – kalbėjo aplinkosaugos specialistas.
Šilagalyje dėl fermų apskritai susiklosčiusi unikali situacija,
nes jos yra pačiame kaimo viduryje, visai šalia gyvenamųjų namų. Dalis fermų
priklauso kiaulininkyste besiverčiančiam V.Vapsvai, dalis – ŽŪB „Šilagalis“,
laikančiai 200 karvių. Iš pastarosios tvartų irgi kartais pasklinda ne patys
maloniausi kvapai.
Tačiau ūkininkai nemato galimybių nuo tarybinių laikų esančių
fermų iškelti kur nors kitur.
Blogai žmonėms arba gyvuliams
V.Vapsva „Sekundę“ patikino, kad skysto mėšlo kaupimo
rezervuaras, dėl kurio jis gavo pylos nuo aplinkosaugininkų, jau uždengtas taip,
kaip pridera. Tačiau, ūkininko teigimu, blogas kvapas sklido ne dėl rezervuaro,
o dėl kompiuterizuotos ventiliacijos sistemos veikimo ypatumų per karščius.
Pasak V.Vapsvos, ventiliacijos kompiuteriai užprogramuoti taip,
kad patalpose, kur laikomi paršeliai, būtų nuolat palaikoma maždaug 24 laipsnių
šiluma, paršavedžių – 18–20 laipsnių. Esant aukštai oro temperatūrai,
ventiliatoriai veikia ištisą parą ir į lauką išmeta daugiau amoniako.
„Nevėdinsi, uždus kiaulės. Vėdinu – skundžiasi žmonės. Tikrai
nežinau, kaip aukso vidurį rasti“, – kalbėjo ūkininkas. Jis aiškino, kad
ankstesnėmis vasaromis tokių didelių problemų dėl kvapų nebuvo.
V.Vapsva sakė pats gyvenąs visai netoli fermų, bet išėjęs į
savo namų kiemą smarvės nejaučia. Ūkininkas svarstė, kad tai lemia vėjo
kryptis.
V.Vapsva įtaria, kad jį skundžia Šilagalyje namus nusipirkę
miestiečiai. Mat vietiniai pakantesni.
„Anksčiau dažname kieme būdavo srutų ir mėšlo. Kaimo žmonės
taip jautriai į kvapus nereaguoja“, – svarstė jis.
Tokios nuomonės yra ir ŽŪB „Šilagalis“ vadovas Gražvydas
Stankūnas.
Jis neslėpė, kad iš naujų gyventojų sulaukė priekaištų ir net
grasinimų dėl esą nuo fermos sklindančių bjaurių kvapų.
„Betgi žmonės žinojo, kokioje vietoje namus perka. Kita vertus,
karvės – ne kiaulės, nuo jų didelės smarvės nėra“, – sakė jis.
Danais nebesiskundžia
Netoli Krekenavos įkurtas danų kiaulių kompleksas „Pasodėlė“
prieš kelerius metus gyventojų nuolat buvo kaltinamas dėl smarvės. Dabar žmonės
aplinkosaugininkams nebesiskundžia. Krekenavos seniūnas Jonas Ulis tikino, kad
ir jis pastaruoju metu nebesulaukia dėl to pasipiktinusių gyventojų.
Pasak jo, bendrovė geranoriškai sprendė problemą, įdiegė ir dar
diegia aplinkos taršą mažinančias technologijas.
Krekenaviečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai sako, kad, kai
bendrovė srutomis laisto laukus, smarvė jaučiasi, bet jau nebe tokia kaip
anksčiau.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus
pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė tikino: stambūs kiaulių augintojai yra nuolat
kontroliuojami, kad neterštų aplinkos.
„Pasodėlė“ pagal potencialiai pavojingų objektų sąrašą
priskiriama prie ekologiniu požiūriu pavojingų objektų, todėl yra tikrinama
kartą per tris mėnesius.
Departamento duomenimis, atlikus pastarąjį patikrinimą liepos
mėnesį, įmonėje nustatytas gyvūninės kilmės atliekų saugojimo taisyklių
pažeidimas. Atsakingiems asmenims paskirtos baudos.
Bendrovėje eksploatuojami du po 100 tūkstančių kubinių metrų
atviri srutų kaupimo rezervuarai. Ateityje jie bus rekultivuoti, nes įmonė
baigia rengti 4 po 15 tūkstančių kubinių metrų uždarus rezervuarus – lagūnas,
atitinkančius ES reikalavimus.
Liepą bendrovė pateikė paraišką taršos integruotos prevencijos
ir kontrolės leidimui atnaujinti. Aplinkosaugininkai mano, kad naujajame leidime
bus numatyta daugiau priemonių ir reikalavimų aplinkos taršai mažinti.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 10 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. A.Repšio Smirda. Kiaulių augintojams
karštą vasarą sunku užtikrinti, kad dvokas iš fermų nesklistų į aplinką.
